„Mes turime bendrą nuostatą, kad istorinę vėliavą reikia plačiau ir daugiau naudoti, dėl to jokių prieštaravimų nėra. Kaip bus suformuluotas Seime galutinis sprendimas, mes išsakysime gal keletą pasiūlymų, kad, sakykime, savivaldybės galėtų pačios labiau spręsti, kaip jos kels. O dėl valstybinių institucijų, aš manau, mes priimsime sprendimą, panašų į tai, ką Seimas yra pasiūlęs“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Vyriausybės vadovo teigimu, apskritai šį klausimą, visų pirma, turėtų spręsti Seimas, o ne Vyriausybė, ir užsienio lietuvių priekaištus istorinės vėliavos naudojimo išplėtimui vertinti turėtų Seimas.
„Gal Seime diskusijose toliau bus tam (užsienio lietuvių pozicijos įvertinimui - ELTA) irgi skirtas dėmesys. Mes manome, kad, jei Seime yra toks siekis pagerbti Lietuvos istoriją, tai mes čia tikrai nematome Vyriausybės atsakomybės“, - sakė A. Kubilius.
Tuo tarpu vidaus reikalų ministras A. Melianas teigė, kad istorinės vėliavos naudojimo išplėtimas diplomatinėse atstovybėse ar valstybės institucijose sukeltų painiavą.
„Prie visos pagarbos istorinei Lietuvos vėliavai mes siūlome išplėsti jos panaudojimą istorinėse vietose, ar tai būtų pilys, ar tai būtų muziejai, ar kiti dalykai, yra visas sąrašas. (...) Tačiau, mūsų manymu, ne visai būtų tikslinga plačiau ją naudoti, pavyzdžiui, diplomatinėse atstovybėse arba visose valstybės institucijose. Kur mes matėme, kokios valstybės diplomatinėje atstovybėje, kad būtų kabinama ir valstybinė vėliava, ir kažkokia kitokia? Yra įvairių tautinių vėliavų, tačiau diplomatinėse atstovybėse bent jau aš tokių atvejų nemačiau. Aš manau, kad tai būtų tam tikra painiava“, - sakė A. Melianas.
Su juo nesutiko R. Šimašius. Teisingumo ministras tvirtino, kad institucijos apsispręsti gali pačios, ir jokios painiavos platesnis istorinės vėliavos naudojimas neįneštų.
„Mano supratimu, ant kai kurių pastatų ji (istorinė vėliava - ELTA) visiškai tiktų ir galėtų kabėti, ir gaila, kad kol kas nebuvo tokio visuomenės sutarimo. Man atrodo, reikėtų aiškiai konstatuoti, kad yra pageidautinas, arba galbūt rekomenduotinas, arba galimas dalykas, o jau konkreti institucija galėtų spręsti pagal save, pagal situaciją. Nemanau, kad čia būtų kažkokia painiava. (...) Ant kai kurių ministerijų ir šiandien kabo tos dvi vėliavos, būtent valstybės vėliava ir istorinė vėliava, ir tikrai painiavos nėra“, - sakė R. Šimašius.
Ministras pabrėžė, kad svarbu, jog istorinė vėliava netaptų privaloma.
„Visiems privalomai liepti įsigyti tas vėliavas, įsirengti vėliavų stiebus ir mokėti pinigus už tai būtent šiais laikais, kai biudžetas yra suspaustas ir reikia skaičiuoti kiekvieną litą, tai galbūt nėra pats tinkamiausias laikas tokias vėliavas svarstyti kaip privalomas visiems“, - teigė R. Šimašius.
Teisingumo ministras taip pat pabrėžė, kad už valstybinės vėliavos neiškėlimą per šventes neturėtų būti baudžiama.
„Reikia nustoti bausti tuos žmones, kurie galbūt šiandien neturi pinigų ir dėl to neišsikėlė vėliavos ant savo namo arba per Mindaugo karūnavimo dieną išvažiavo atostogauti ir dėl to neišsikėlė vėliavos ant savo namo“, -sakė R. Šimašius.
„Patriotizmas baudomis tikrai nedidinamas“, - pasiūlymui nustoti bausti vėliavų nekeliančius žmones neprieštaravo ir A. Melianas.
Abu ministrai teigė, kad istorinės vėliavos naudojimas nėra skubiausiai Seimo turima spręsti problema.
„Šiuo metu Lietuvoje yra kitų klausimų, kuriuos reikia spręsti, ekonominių, socialinių ir taip toliau, ir tai tikrai ne tas klausimas, kuris Seime turi būti skubiai svarstomas“, - teigė A. Melianas.
„Šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu vėliavų klausimas staiga tapo didele aktualija, nors iš tiesų problemų, ko gero, ir kitų yra“, - pritarė kolegai R. Šimašius.
