Antradienį interviu radijui prezidentė Dalia Grybauskaitė VKEK pažėrė priekaištų. Jos teigimu, komisija turėtų inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų vartotojams tikėtis sąžiningos šilumos kainų nustatymo metodikos.
Šalies vadovė sakė, kad ši komisija neturėtų būti pasyvi įstatymo vykdytoja: „Dabartiniai įstatymai, pagal kuriuos Kainų komisija ir sudaro metodikas, nenumato, bet ir nedraudžia įtraukti pelno bei palūkanų į tarifą. Tai reiškia - jį dirbtinai padidinti“.
Su prezidente nesiginčys
VKEK atstovė spaudai Loreta Kimutytė teigė, kad komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė neketina komentuoti prezidentės pasisakymo, juolab viešai teisintis dėl išsakytų priekaištų.
L. Kimutytė tik priminė, kad pagal įstatymą komisija neturi įtakos šilumos tiekėjų investiciniams projektams. Tai reiškia, kad VKEK negali nurodyti šilumos tiekėjams sumažinti šilumos gamybos kainų, pertvarkyti gamybą naudojant už dujas pigesnį biokurą.
Populizmu dvelkiantys šalies vadovės svarstymai apie šilumos kainas nustebino ir buvusį VKEK narį, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentą Valdą Lukoševičių.
„Kainas nustato ne komisija, o rinka. Šildymo kainą pirmiausia lemia gamybos sąnaudos, taigi – kuras. Šilumos kaina nesumažės, jei tiekėjai bus verčiami tiesiog mažinti amortizacines išlaidas, gamybos sąnaudas, jei ir toliau bus deginamos brangios dujos. Jau ir dabar yra nuostolingai dirbančių tiekėjų“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Eksperto nuomone, prezidentės priekaištai VKEK yra skirti ne tuo adresu. Ji esą turėtų spausti tuos Lietuvos valdžios sluoksnius, kurie sudaro kliūtis Lietuvos šilumos gamybos įmonėms pereiti nuo brangių dujų prie pigesnio biokuro.
„Anksčiau didesnių miestų įmonės dar galėjo tikėtis didesnės investicijų į biokuro katilines grąžos, bet kai ES dotacijos pertvarkyti šilumos ūkį savivaldybėms išdalintos po 5 mln. Lt., susidarė tokia padėtis: mažoms savivaldybėms jų užtenka, gali įdiegti pigesnį šildymą. O didiesiems mietams ši suma mažiau reikšminga“, – aiškino V. Lukoševičius.
Iškraipyta tiesa
Ekspertas mano, kad kalbėdama apie vartotojus skriaudžiančius monopolininkus prezidentė nesupranta šilumos ūkio ypatumų arba sąmoningai iškreipia tiesą.
„Didesnė ar mažesnė monopolija vis tiek išliks, neįmanoma nutiesti daugybės šilumos trasų dešimtims šilumos gamintojų, energijos šaltiniai irgi bus tik keli. Pasaulio praktika rodo, kaip tvarkytis su monopolijomis: reikia sukurti motyvacinę sistemą, skatinančią stambiuosius gamintojus įdiegti biokuro gamybą. Dabartinė prezidentės pozicija, kai ji tik kalba apie galimą biokuru šildysiančių monopolijų pavojų, nepadeda Lietuvai ištrūkti iš dujininkų diktato“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Ne vienas nepriklausomas energetikos ekspertas yra išsakęs nuomonę, kad D. Grybauskaitė, kaip ir Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius bei energetikos ministras Arvydas Sekmokas, iš esmės stoja „dujų zonoje“ Lietuvą uždaryti suinteresuoto verslo grupuotės pusėn.
Akmuo į ministro daržą
Tiesa, peikdama VKEK D. Grybauskaitė bakstelėjo ir Vyriausybei. Ji paklausė, kodėl pastaroji ir ūkio ministras tik praėjusią savaitę ėmė kalbėti apie tai, kad „Vilniaus energija“ neteikia pelningumo ir finansinių ataskaitų.
„Buvo būtina taisyti įstatymus ir reikalauti, kad jų pagrindu Kainų komisija pakeistų savo metodiką. Antras akmenėlis būtų Kainų komisijai - kodėl ji tiek metų tik pasyviai vykdo įstatymus ir neinicijuoja jokių pasiūlymų, kurie gintų vartotojų, t. y. viešąjį interesą? Žiūrint iš išorės atrodo, kad labiau gina energetikos įmonių pelningumą negu vartotojų interesus“, – kalbėjo prezidentė.
D. Grybauskaitės teigimu, savivalda nekontroliuoja ir nereikalauja iš įmonių finansinių ataskaitų.
„Tai rodo, kad įmonės gali slėpti didelį pelną, o savivaldybės visiškai nekontroliuoja ir neprižiūri atiduotų, išnuomotų įmonių privačiam verslui. Ir čia kaip tik kyla ta diskusija, kas turėtų ko pareikalauti ir ką turėtume įskaityti į kainą už energetinius išteklius“, - sakė šalies vadovė.
LEKA prezidentas tokius D. Grybauskaitės svarstymus pavadino populistiniais šūkiais, parduotuvės eilėje dėl sunkaus gyvenimo besiskundžiančių moterų kalbėjimu.
V. Lukoševičius pripažino, kad reikalavimas šilumos gamintojams teikti finansines pelno ataskaitas susiduria su rimta problema: į jį iš karto rankas ima tiesti savivaldybės, vyriausybinės struktūros ir taip varžo investicijas į pigesnės šilumos gavybą. Deja, valdžia pelną dažniausiai painioja su investicine grąža“, – sakė ekspertas.
D. Grybauskaitės pasisakymą, kaip politiniu požiūriu nekorektišką, įvertino ir viešųjų ryšių specialistas Darius Minkevičius.
Stebėtojai vertina skirtingai
„Prezidentė triskart šovė pro šalį. Paleidusi kritikos strėles ne tuo adresu ji apie šilumos ūkį išmanantiems specialistams pasėjo abejonių, ar ekonominį išsilavinimą turinti prezidentė yra kompetentinga.
Antra, kritikuodama valstybinę tarnybą už tai, kad ji aklai laikosi įstatymo, klibina ir šiaip silpną mūsų tautos teisinę sąmonę. Prisiminkime, kaip Garliavoje susibūrusi minia su teisėja priešakyje nusprendė, kad jei įstatymas nepatinka, jo vykdyti nereikia. Ir trečia, neigiamame kontekste paminėjusi „Vilniaus energiją“, privataus kapitalo įmonę prezidentė gali atrodyti kaip šios bendrovės konkurentų interesų reiškėja“, – sakė D. Minkevičius.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto politologas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad prezidentės pasisakymas apie šilumos ūkio problemas, brangsiantį šildymą yra politiškai teisingas.
„Negaliu pasakyti, tuo ar ne tuo adresu buvo išsakyta ši kritika, bet iš tiesų politikai neturi nusišalinti nuo Lietuvos žmonėms opių šilumos ūkio, šildymo kainų reikalų. Politikai ir privalo nubrėžti strategiją, o specialistai tegul parengia metodikas, atsižvelgdami, visų pirma, į viešąjį interesą“ ,– pabrėžė politologas.
Pašnekovas taip pat nemano, kad D. Grybauskaitės priekaištai VKEK, jog ši tarnybai aklai taiko įstatymą neinicijuodama jo pataisų skatina teisinį nihilizmą: „Jeigu įstatymo raidė nebeatitinka viešojo intereso, šalies vadovės pareiga yra paskatinti tokio įstatymo pataisą ar pakeitimą“.
