„Mes už tolesnes derybas (tarp Izraelio ir palestiniečių), o ne vienpusius sprendimus“, - sakė A. Kubilius.
Pasak jo, būtų geriausia, jeigu visa ES šiuo klausimu galėtų suformuoti vieningą politiką. Tuomet ją palaikytų ir Lietuva. O jeigu bendros pozicijos nepavyktų suformuoti – Lietuva būtų už dvišalių derybų tęsimą.
„Jerusalem Post“ pabrėžia, kad Lietuva buvo tarp tų 14 šalių, kurios prieštaravo Palestinos siekiui tapti UNESCO nare pernai rudenį.
Izraelio žurnalistams A. Kubilius sakė, kad Lietuva turi globalių, istorinių ir ekonominių interesų, susijusių su Izraeliu ir su žydų tautybės žmonėmis apskritai.
Izraelyje gyvena apie 200 tūkst. išeivių iš Lietuvos. Lietuvai didelį įspūdį, pasak A. Kubiliaus, daro Izraelio verslo inovacijos, aukštosios technologijos ir biotechnologijos.
A. Kubilius sakė, kad nuo 2013 m. liepos pirmininkavimą ES perimsianti Lietuva tikisi būti Izraelio advokate ES ir prisidėti prie Izraelio bei viso regiono apskritai reikalų supratimo gerinimo Europoje.
Priminsime, kad 2011 m. lapkritį nepritarusi Palestinos narystei UNESCO Lietuva bene pirmą kartą iš Izraelio žiniasklaidos sulaukė ne priekaištų, o liaupsių.
Sugebėta netgi prisiminti, kad 1995 m. Lietuvos prezidentas, lankydamasis Knesete, oficialiai atsiprašė dėl savo šalies vaidmens holokauste.
Taip pat pabrėžta, kad Lietuva 2011 metus pavadino Holokausto aukų atminimo metais ir šalyje organizavo atminimo renginius.
„Lietuva – Izraelio draugė!“ - tuomet rašė Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“.
