„Šiame susitikime buvo aptarta, kaip vyksta kova su neteisėtu praturtėjimu. Kaip žinote, tik prieš pusantrų metų realiai tai pradėjome laikyti nusikaltimu po to, kai buvo priimtos prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos. Tie rezultatai, kuriuos pristatė teisėsaugos institucijos, yra gera pradžia, nes per šį laikotarpį nustatyta įtartino turto vertė yra beveik 150 mln. litų, jau pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo“, - po prezidentės susitikimo su teisėsaugos institucijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovais bei teisės ekspertais žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje pareiškė šalies vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Tarp šiuo metu vykdomų ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo prezidentės patarėja įvardijo „Gariūnų“, nelegalaus taksi verslo, kontrabandinių cigarečių gabentojų karaliumi tituluojamo Viliaus Karalius bylas. Daugiausia galimo neteisėto praturtėjimo atvejų aiškinamasi atliekų perdirbimo, miškų ūkio srityse.
„Tai, kas šiandien buvo pristatyta pokalbyje su prezidente, rodo, kad neteisėto praturtėjimo mastai šalyje iš tiesų milžiniški. Tai daro didelę žalą valstybei, taip pat demoralizuoja visuomenę, didina neteisybės jausmą šalyje. Todėl prezidentė ragina kovai su neteisėtu praturtėjimu mobilizuoti visų teisėsaugos institucijų pajėgas ir resursus, ypač Generalinę prokuratūrą, kuri koordinuoja kovą su neteisėtu praturtėjimu“, - pridūrė prezidentės patarėja.
Anot jos, teisėsaugos institucijų paprašyta parengti rekomendacijas ir metodiką, kaip efektyviai kovoti su šiuo „pakankamai nauju ir netradiciniu nusikaltimu“.
„Prezidentės teigimu, turėtų būti aktyvesnis bendradarbiavimas, keitimasis informacija“, - sakė D. Ulbinaitė. Jos teigimu, prezidentė ragina visas teisėsaugos institucijas kovą su neteisėtu praturtėjimu laikytų prioritetu, ypač tais atvejais, kai asmens gaunamos pajamos neatspinti realios turto vertės.
VMI vadovas Modestas Kaseliauskas atskleidė, jog tarp 160 įtariamų asmenų, kurie neteisėtai praturtėjo, yra ir politikų.
„Taip, yra“, - sakė M. Kaseliauskas, paklaustas, ar tarp šių asmenų yra politikų.
Jis neįvardijo tikslaus politikų skaičiaus, kurie yra VMI akiratyje, tačiau teigė, jog tai yra ir Seime, ir savivaldos institucijose dirbantys politikai.
„Statistiškai pernai tarp fizinių asmenų politikai sudarė 5 procentus kontroliuojamų asmenų“, - sakė jis.
Generalinis prokuroras Darius Valys detalizavo, jog iš 106 pradėtų tyrimų 13-ka yra nutraukti, du perduoti teismui dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, devynių ikiteisminių tyrimų medžiaga perduoti teismui su kaltinamuoju aktu.
„Deja, kol kas teisme išnagrinėtų bylų neturime. Tuo pačiu neturime ir teisminės praktikos“, - sakė D. Valys.
Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų žinoti neteisėtu praturtėjimu įtariamų parlamentarų pavardes, todėl „būtų gerai, jei ji nepaliktų tokios nežinios, kokia yra dabar“.
„Mes nuosekliai siekiame, kad visa valstybės tarnyba ir visi politikai praeitų tokius tikrinimus, ir jeigu nustatomi neteisėto praturtėjimo atvejai, būtų į tai griežtai reaguojama. Šiuo atžvilgiu galbūt būtų gerai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija nepaliktų tokios nežinios, kokia dabar - po šios dienos informacijos lieka kaboti ore. Aš, kiek suprantu, tyrimai vyksta, tai tokiu atveju turėtų būti Seimas arba bent jau jo tam tikros institucijos tiksliau informuotos“, - trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Kubilius.
2010 metų gruodį Seimas priėmė D. Grybauskaitės teiktą antikorupcinių įstatymų paketą. Baudžiamasis kodeksas tuomet be kitų dalykų papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
