Moksleivių manymu, tvarka įvedama per daug skubotai, nesitarus su moksleivių atstovais, ir dabartiniams vienuoliktokams sukels itin daug problemų - jiems gali tekti keisti pasirinktus dalykus. Tiesa, moksleiviai pačiai tvarkai iš esmės neprieštarauja, tik norėtų, kad ji būtų metams atidėta.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) inicijuotame pikete dalyvavo 9 žmonės. Jie laikė plakatus: „Kam rūpime mes?“, „Ar kas nors klausė moksleivių nuomonės?“, „Nenorime būti viską žinantys robotukai“. Prieš save piketuotojai buvo išdėlioję nemažai mokyklinių knygų ir kelioninių kuprinių, taip norėdami pasakyti, kad, įvedus naują tvarką, moksleiviai gali rinktis studijas užsienyje.
„Dabartiniai vienuoliktokai yra visiškai sutrikę. Protestuojame prieš tai, kad didės mokymo krūviai, nes reikės laikyti keturis egzaminus, plius taip pat reikės pasitikrinti savo anglų kalbos žinias. Taip pat protestuojame prieš tai, kad nebuvo tartasi su moksleiviais, nebuvo visiškai moksleivių nuomonės atsiklausta, todėl pačios mokyklos ir moksleiviai visiškai nesame įsitikinę, ar ši tvarka yra gera ir ar ji iš tikrųjų yra reikalinga“ , - naujienų agentūrai ELTA sakė pikete dalyvavęs LMS parlamento narys Antanas Mikalauskas.
Jis pabrėžė, kad didžiausias rūpestis moksleiviams yra ne pati tvarka, bet tai, kaip skubotai ir be konsultacijų ji buvo įgyvendinta, ir teigė, kad jei senoji tvarka būtų palikta galioti vieneriais metais ilgiau, problemos nebeliktų.
„Jeigu ši tvarka nebūtų įtvirtinta šiais metais, jeigu moksleiviai būtų buvę supažindinti su šia tvarka, būtų buvę išties daug geriau, nes nebūtų įvykęs toks chaosas tiek mokyklose, tiek visoje Lietuvoje. Jeigu tvarka bus atidėta metams, jeigu senoji tvarka galios dabartiniams vienuoliktokams, Lietuvos moksleivių sąjunga ir patys, manau, vienuoliktokai tikrai sutiktų“, - sakė A. Mikalauskas.
Be Vilniaus, piketai prieš naująją tvarką trečiadienį vyko Kaune, Palangoje, Utenoje, Mažeikiuose, Elektrėnuose, Šiauliuose, Šakiuose ir Radviliškyje.
ŠMM žada, kad, įvedus naująją tvarką, dabartiniai vienuoliktokai, norėdami stoti į aukštąsias mokyklas, 2014 m. turės daugiau galimybių įstoti į skirtingas specialybes, nes vienodas išlaikytų brandos egzaminų rinkinys stojantiesiems atvers daug platesnį nei dabar studijų programų pasirinkimo spektrą.
ŠMM pranešė, kad naujoji tvarka parengta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nauja nuostata, kuri buvo priimta balandį, kad geriausiųjų eilės sudarymo tvarka yra tvirtinama dveji metai iki mokslo metų pradžios įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ją pasiūlė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti inicijuota darbo grupė, į kurią įėjo aukštųjų ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų atstovai, dėl jos pagrindinių principų sutarė aukštosios mokyklos.
2014 m. geriausiųjų eilė, pagal kurią teikiamas valstybės finansavimas studijoms, bus skaičiuojama pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko. Dviejų iš dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros ir pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai.
2013 m. laidos abiturientams galios geriausiųjų eilės sudarymo tvarka, panaši į šiemetę - stojant į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal trijų brandos egzaminų ir vieno metinio pažymio rezultatus, su sąlygiškai ribotu pretendavimu į valstybės finansuojamą vietą tam tikroje kryptyje.
Pripažįsta klaidas
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sutinka, kad 2014 metams patvirtinta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka nebuvo tinkamai aptarta, bet pažymi, kad moksleiviai dar turi laiko pasiruošti naujovėms.
„Kasmet dveji metai iki stojimo į aukštąsias mokyklas su Aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui (organizuoti - BNS) yra ruošiamos ir tvirtinamos priėmimo sąlygos. Jos vasarą buvo diskutuotos. Pripažįstame, kad klausimas yra jautrus ir diskusijų turbūt nepakako. Todėl žiūrėdami į situaciją mes šiuo metu koncentruojame visas pajėgas, kad visų pirma būtų aiškiai suprasta, kokio pobūdžio tai yra pakeitimai. Daugeliu atveju tikrai įsigilinus nemaža dalis vienoliktokų ir pedagogų supranta, kad ne kiekviena musė yra dramblys kalbant apie pakeitimų mastą“, - trečiadienį žurnalistams sakė ministras.
„Pabrėžiu - dveji metais iki stojimo yra dar ne toks trumpas laikotarpis“, - pridūrė jis.
2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.
Dviejų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.
Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą - tris.
Dar viena po dviejų metų įvedama naujovė ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio - anglų, vokiečių ar prancūzų - kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją - B1 lygiu. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą, kalbos mokėjimą bus galima pagrįsti ir pateikiant tarptautinius užsienio kalbų žinojimo įvertinimus.
