Panašų šūkį vakar išgirdome iš Lietuvos prezidentės. „Mirtis ateina!“ - sklido garsas per apmirusią iš siaubo Lietuvą. Kas atsitiko?
Tokią prezidentės reakciją sukėlė Vilniaus savivaldybės taryba, priėmusi kreipimąsi į prezidentę dėl elektros gavybos kvotų padidinimo šiluminėms elektrinėms. Tai leistų atpiginti šilumos kainas artėjant šildymo sezonui.
Atrodytų - gera iniciatyva, bet iš nervingos ir kiek isteriškos prezidentės šnekos televizijos reportaže, nufilmuotame kažkokioje, turbūt, bitininkų šventėje - supratau tiek, kad monopolistai ketina pralobti žmonių sąskaita. Kad Vilniuje ir kituose 4-5 miestuose dėl tokių kėslų turbūt atpigs šiluma, bet monopolistai vis vien pralobs.
Dar supratau, kad tokie ketinimai ir siūlymai su prezidente nederinti, ne jos sugalvoti - taigi dėl to yra netinkami ir beveik tolygūs sąmokslui prieš Lietuvą. Todėl - taip supratau iš prezidentės kalbos - žmonės turi keršyti ir per rinkimus neturi balsuoti už A. Zuoko partiją, taip pat neturi balsuoti už socialdemokratus, taip pat neturi balsuoti už Darbo partiją.
Taip šnekėjo vakar vakare prezidentė, nufilmuota bitininkų šventėje.
Ta proga - keli spėjimai, kodėl Vilniaus tarybos siūlymas sulaukė tokios kategoriškos reakcijos, kad netekusi savitvardos prezidentė pradėjo nurodinėti, kaip reikėtų balsuoti rinkimuose.
Teorija pirma - prezidentė yra skolinga valdantiesiems ir konservatoriams išskirtinai už palaikymą, todėl kišasi į rinkimų kovą: vienus atvirai menkindama, kitus - tarsi iškeldama.
Bet, kaip dažnai pasitaiko, prezidentės pareiškime trūksta takto ir subtilumo - pareiškimai „politruko“ tonu atrodo mažų mažiausiai keistai.
Teorija antra - prezidentė nuoširdžiai rūpinasi Lietuvos žmonėmis ir motiniškai stengiasi, kad mums visiems būtų gerai. Bet žinant ir stebint prezidentės aikštingumą, kartais - šiurkštumą, aroganciją ir ūmų būdą, kyla daug abejonių jos nuoširdumu.
Teorija trečia - prezidentės rinkiminis-agitacinis pareiškimas yra tiesiog žmogiškų aistrų padarinys. Prezidentė įsižeidė kaip moteris, kurios neklauso, nerodo pakankamai pagarbos ir dėmesio. Juo labiau kalbant apie iškoneveiktus herojus - A. Zuoką, V. Uspaskichą, A. Butkevičių - galime prisiminti, kad kiekvienas jų ne kartą konfrontavo su prezidente, reiškė abejones ir nepritarimą įvairiems prezidentūros projektams ir pasiūlymams.
Kirba nuojauta, kad būtent trečioji teorija ir yra arčiausiai tiesos.
Kaip bebūtų, prezidentės pareiškimas neatrodo solidžiai. Reikėtų tikėtis, kad Lietuvos žmonės nėra „avių banda“ ar partinės mokyklos kursantai, įpratę prie komandų.
Lietuvos žmonės yra protingi ir nuovokūs. Jie patys pasirinks už ką balsuoti, įvertinę kandidatus - be jokių nurodymų „iš viršaus“, kad ir kokius apklausų reitingus nurodinėtojai turėtų.
