Jos nariai antri metai rengia jaunimo ekspedicijas, kurių metu yra registruojamos Lietuvos kapinės. Tačiau duomenis ne šiaip surašomi į storą bloknotą, o kaupiami svetainėje atminimoknyga.lt. Šio projekto, simboliškai pavadinto „Atminimo knyga“ tikslas – panaudojant šiuolaikines technologijas sukurti internetinę duomenų bazę apie Lietuvos kapinėse palaidotus žmones, suteikti galimybę jų artimiesiems ten dėti atsiminimus, nuotraukas ar filmuotą medžiagą ir taip sukurti vietos bendruomenių prižiūrimas mirusiųjų pagerbimo ir atminimo vietas virtualioje erdvėje.
„Vykdydami ekspedicijos atskiruose Lietuvos regionuose matome tą patį liūdną vaizdą: kaimai ir miesteliai tuštėja, dalis kaimų virtę miestiečių savaitgalio vilomis, todėl kapinaitės sparčiai nyksta, o kartu su jomis nyksta ir mūsų visų istorija. Tampame vis labiau atsieti nuo savo šaknų“, - portalui lrytas.lt sakė šios draugijos pirmininko Valdas Kaminskas.
Pasak jo, dar didesnė atskirtis laukia mūsų vaikų ir anūkų, kurie dar labiau išsisklaidys po pasaulį ir turės mažiau galimybių aplankyti protėvių kapus. Todėl draugijos nariai ir jiems prijaučiantys įsitikinę, jog virtualioje erdvėje sukurta atminimo knyga, kurioje duomenys artimųjų kapus padės ateities kartoms neprarasti ryšio su savo gimtine ir svarbiausia - savo giminės šaknimis.
Neseniai Lapkričio 2-osios draugija grįžo iš ekspedicijos Varėnos rajone, kur surinko net 17 kapinių duomenis ir sukėlė juos į internetą. Aštuonių moksleivių iš Vilniaus, Kretingos ir Molėtų kompanija, vadovaujama V.Kaminsko iš Perlojos gyventojų Irenos ir Rimo Ciūnių sodybos, kur buvo įsikūrę, kapines pasiekdavo dviračiais. O surinktus duomenis į internetą sukeldavo vietinės mokyklos kompiuterių klasėje.
Perlojos muziejaus vadovė Regina Kupčinskienė džiaugėsi, kad surinkti duomenys padės toliau plėtoti Perlojos miestelio ir jos apylinkių istoriją, praturtinti ją atskirų žmonių istorijomis bei įdomiais gyvenimo faktais.
„Tautos istorijos įamžinimas, kad ir kokia forma tai būtų daroma, yra labai reikšmingas ir reikalingas, - neabejoja ekspedicijos konsultantas Liutauras Kazlavickas, premjero sudarytos tremties ir rezistencijos muziejų bei atkurtų laisvės gynėjų slėptuvių įamžinimo darbo grupės vadovas. – Šiuolaikinės technologijos suteikia naujų būdų išsaugoti ne tik mūsų šalies ar atskirų jos istorijos akimirkų, bet ir konkrečių žmonių atmintį.
Norėčiau, kad tos bendruomenės, kuriose apsilankė „Lapkričio 2-osios draugijos“ ekspedicija, suprastų atlikto darbo prasmę ir išgirstų jos kvietimą įsitraukti į surinktos informacijos pildymą prisiminimais apie Anapilin iškeliavusius artimuosius“.
Savanoriai moksleiviai kartu su draugijos vadovu ir šiaip gerais žmonėmis jau sukaupė skaitmeninius kapinių žemėlapius iš 17 kapinių Varėnos, 4 kapinių Biržų, 3 kapinių Širvintų , 12 kapinių Kėdainių rajonuose ir iš Vilniaus Bernardinų kapinių.
