Tokiais padrąsinančiais žodžiais į politikus kreipėsi Verslo forumo iniciatorius ir naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos lyderis Robertas Dargis. Drąsus padrąsinimas politikams, kurie, matyt, net neabejoja, kad jie yra ir plačiai matantys, ir pilietiški, ir nestokojantys aristokratiško gyvenimo būdo.
Bet apie viską nuo pradžių. Viešoji erdvė yra sklidina tauškėjimo ir inkštimo be pradžios ir pabaigos. Tuo tarpu nuoseklaus galvojimo ir susipratimo apie mūsų valstybėje kuriamas tvarias vertes mums itin trūksta. Taigi ir pabandykime paieškoti mūsų valstybėje sutelktų tvarių verčių.
Prieš keletą dienų įvyko antrasis „Verslo forumas“. Jo metu politikams ir visai visuomenei buvo pristatytas dvylikos skyrių pasiūlymų paketas. Verslininkai tikisi, kad šie pasiūlymai taps naujos vyriausybės programos punktais. Tiesa, panašiai buvo ir po pirmojo 2009 metais įvykusio forumo. Įteikė verslininkai pasiūlymus, o politikai – anuos pasiūlymus „aristokratiškai“ sukišo į stalčių. Ir kur čia ta išliekamoji vertė? Norėjo žmonės kaip geriau, bet gavosi kaip visada.
Ir visgi pažvelkime į šį Lietuvos verslo bandymą susigrąžinti politikų įsisavintą valstybę iš platesnės perspektyvos.
Pradžioje buvo valstiečiai. Jie atkūrė ir apgynė valstybę. Kūrė ūkius ir vystė verslus, patys turtėjo ir savo valstybę turtino. Po to juos išbuožino, turtą kartu su jų sukurta valstybe nusavino, ištrėmė į Sibirą. Po 50 metų išaušo laisvės pavasaris. Tauta atkūrė valstybę. Po to prasidėjo nacionalinio turto įsisavinimas. Vieni nuosekliai kūrė, kiti prekiavo, kiti vogė ir vagia iki šiol. Vieni lobsta, kiti skursta, treti emigruoja ir neketina grįžti.
Kur žiūri mus valdantys politikai? O politika Lietuvoje, atrodo, tik prastėjo. Bendrojo gėrio puoselėjimą ir strateginį mąstymą pakeitė „Žmonių istorijų“ plagiatas bei „aristokratiškos“ plataus mosto fantazijos apie didžiuosius proveržius, superinformuotą visuomenę ir kitus atominius projektus.
Ir visgi Lietuvoje gyvena ir kūrėjai. Kurdami knygas, spektaklius ar savo verslus, jie sukūrė tvarų gerbūvį sau, savo šeimoms, darbuotojams, bendruomenei. O tuo pačiu jie toliau kūria istorijoje tveriančią Lietuvą.
Nepamirškime, verslas yra kūrybiškos žmogaus prigimties išraiška. Ir visi, kurie sukuria vertę ir ją maino į kitų sukurtas vertes yra savo srities verslininkai. Plačiąja prasme, tik ką įvykęs Verslo forumas yra tų kuriančių žmonių talka. Pirmą kartą tie kuriantys žmonės susitelkė 2009 metais kovo mėnesį. Tuo metu buvo pats krizės įkarštis. O Vyriausybė plačiu ir „dosniu“ mostu apkrovė verslą mokesčiais. Kuriantys žmonės duso, ir reagavo valinga santalka bei protingų pasiūlymų - kaip geriau kurti vertę - paketu.
Pats verslių ir kuriančių žmonių santalkos faktas yra naujas įvykis Lietuvos istorijoje. Tai reiškia, kad kuriantys ir verslūs žmonės Lietuvoje jau yra pakankamai brandūs, kad atpažintų bendrą interesą ir susitelktų. Jų interesas – netrukdyti jiems kurti savo ir valstybės gerovę. Nes individo gerovė be valstybės gerovė yra neįmanoma.
Lygiai to paties susitelkę kūrėjai politikų paprašė ir prieš keletą dienų Ir ne tik. Naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos lyderis savo kalbą ir pasiūlymų paketo pristatymą pradėjo fundamentalių grėsmių valstybei analize. Ar girdėjote kada pastaruoju metu apie grėsmes valstybei kalbančius politikus? Aš nepamenu. Paprastai mums piešiamos „aristokratinės“ fantazijos apie atominius projektus ir kitus Naujuosius Vasiukus - terapija dvasiniu posovietiniu neįgalumu sergantiesiems.
Kuriantys žmonės kelia į viešumą pamatinę grėsmę – chronišką valstybės nykimą, kurį skatina chroniškas politikų fantazavimas. Skaičiai rodo, kad lietuviai sparčiai sensta ir išvyksta. Ar Lietuvos ateities vizija – geriausia vieta senukams? Kuriantis žmogus sako – ne! Jis trokšta pamatyti kuriamos vertės išsiskleidimą. Fantazuojantis žaloja tikrovę, kuriantis ją turtina. Todėl verslų kūrėjai ir visi verslūs kūrėjai telkiasi bei rimtai politikų klausia: kokia ta ateities Lietuva – senukų karšinimo ar kūrybinės energijos proveržio žemė?
Akivaizdu, kad nykimas nėra mūsų pasirinkimas.
Taigi būkime drąsūs kūrėjai. Susitelkime mums savą vertę - valstybę. Tai yra verta. Nes valstybė yra tvariausias žmogaus kūrinys, sutelkiantis žmogų jo prigimtiniame kilnume. Juk tai ir yra mūsų valstybės sėkmės pradžia.
Ir tikrai nemanau, kad šį kartą susitelkusius kūrėjus fantazuotojai sukiš į stalčius.
