Apie santykius su Estija, jos šiaurietišką patirtį, politiką bei Skandinaviško mąstymo ypatumus kalbamės su Lietuvos ambasadoriaus Estijoje pareigas iki šių metų ėjusiu socialdemokratu Juozu Bernatoniu.
- Pastaruosius metus gyvenote Estijoje. Kaip sekasi mūsų kaimynams? Ar sunkiai estai pergyveno ekonominę krizę?
- Mūsų kaimynams sekasi neblogai. Jie didžiuojasi, kad pirmieji iš Baltijos valstybių sugebėjo įsivesti eurą. Tačiau ir Estijoje didelių stebuklų nėra. Krizė niekur nebuvo lengva, išaugo bedarbystė, stojo gamyba, mažėjo vartojimas. Estija nėra išimtis, tad šį pavasarį vyko pirmieji rimtesni streikai, mokytojai reikalavo didesnių atlyginimų.
Tačiau čia, skirtingai nei Lietuvoje, mokesčiai nebuvo keičiami naktimis, buldozeriniu principu. Daugiau kalbėta ir diskutuota su žmonėms, ieškota sutarimo. Be to, estai turėjo pozityvų tikslą – įsivesti eurą. Todėl visi biudžeto karpymai ir mokesčių pakėlimai buvo ne tokie skausmingi. Ir mokesčiai buvo mažiau didinami, paliekamos lengvatos jautriausiose srityse, pensijos nemažintos (tik sustabdytas jų didinimas), sumažinti tik atskaitymai į kaupiamuosius fondus.
Nors daugumą Estijoje vis dar turi dešiniųjų koalicija, būtina pastebėti, jog politinės nuotaikos keičiasi. Šiemet labai išaugo socialdemokratų populiarumas, ypač po neskaidraus partijų finansavimo ir nuolatinio gyvenimo leidimų pardavinėjimo skandalų, į kuriuos įsivėlė valdančiosios dešiniųjų partijos. Taigi, kaip ir visur yra visko, tačiau estai nusiteikę gana optimistiškai, labiau pasitiki savimi ir savo valstybe.
- Kalbama, jog estai turi labai stiprų nacionalinio pasididžiavimo jausmą. Ką jūs apie tai manote ir kuo tai pasireiškia?
- Kaip žinote Estija – jauna valstybė, atsiradusi tik praėjusiame šimtmetyje. Kaip nebūtų paradoksalu, galbūt todėl estai labiau gerbia ir brangina savo šalį. Estai yra nuoširdžiai įsitikinę, kad yra išmanūs ir sėkmingi, kad daug ką daro geriau už kitus ir tuo didžiuojasi. Kartais mes tokį jų elgesį traktuojame klaidingai, kaip tam tikrą aroganciją, nors iš tikrųjų tai yra tiesiog savigarba bei pasitikėjimas savimi. Tai, ko dažnam iš mūsų labai trūksta.
Neseniai atlikau mažytį eksperimentą – paklausinėjau Taline jaunuolių, kokia valstybė yra geriausia. Jie beveik vieningai pasakė: Europoje – Estija. Vilniuje į tą patį klausimą, gavau atsakymą – Amerika. Tuo mes skiriamės. Na, o nacionalinis pasididžiavimas yra tiesiog sudėtinė estų kultūros dalis. Tai ne tik valstybės įvaizdžio formavimo politika, tai neatskiriama nuo žmonių bendravimo. Pirmiausia pateikiamos geros žinios. Iš esto Jūs niekada neišgirsite nieko blogo apie Estiją.
- Turbūt ir emigracijos mąstai pas kaimynus yra mažesni nei pas mus?
- Na, viskas priklauso, kuriuo kampu į tai žvelgsime. Jeigu žvelgsime į visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, tai santykiniai skaičiai būtų artimi. Tačiau labai svarbu pabrėžti, jog iš Estijos daugiausiai žmonių išvyko pirmaisiais nepriklausomybės metais ir emigravo daugiau kitų tautybių žmonės. Tokios tragiškos emigracijos bangos, kaip pastaraisiais konservatorių valdymo metais iš Lietuvos, nebuvo nei Estijoje, nei Latvijoje. Suprantama, kad didele dalimi tai lėmė išmintingesnė valdžios politika.
Kitą vertus, negalime atmesti ir kai kurių objektyvių faktorių. Estai turi turtingus kaimynus ir puikią susisiekimo infrastruktūrą su jais, kuo mes negalime pasidžiaugti. Todėl vyrai kiekvieną sekmadienį keltu plaukia dirbti statybose Suomijoje, o penktadienį sugrįžta su uždirbtais pinigais į savo šeimas. Apstu ir gerų specialistų, pavyzdžiui, gydytojų, kurie darbuojasi vieną dieną Taline, o kitą dieną – Helsinkyje. Todėl ekonominė emigracija Estijoje mažesnė.
- Sakykite, kuo esame panašūs ir kuo skiriamės nuo kaimynų šiaurėje?
- Išoriškai mes turime daug panašumų, kuriuos suformavo mūsų kaimynystė ir bendras likimas pastaraisiais dešimtmečiais. O skirtumus daugiausia lėmė estų šiaurietiškas charakteris ir protestantų religija. Lietuviai estus dažnai laiko lėtapėdžiais, pasipūtėliais ir pagyrūnais. Toks gali būti pirmas, tačiau klaidingas įspūdis. Estai atrodo lėtesni, kadangi pirmiausia viską gerai apmąsto, apsvarsto ir tik tada pradeda veikti.
Tačiau dėl to jiems dažniausiai netenka gailėtis ir nutrūktgalviškai keisti savo sprendimų. Estai skiriasi nuo mūsų pasitikėjimu savimi, o taip pat – pragmatizmu. Estams bene svarbiausias kriterijus yra patogumas. Patogus namas, patogūs drabužiai, patogūs įstatymai, patogūs santykiai ir pan. Svarbiausia patogu, nebūtinai gražu ar prabangu. Todėl jie stengiasi susikurti patogų gyvenimą ir nesudaryti nepatogumų kitiems.
- Daug kalbama apie šiaurietišką gyvensenos modelį ir gerovės valstybę. Kaip tai atsispindi Estijoje?
- Kaip minėjau, estams iš tiesų būdingas šiaurietiškas charakteris ir kitokia šiaurietiška vertybių skalė. Jiems svarbiausia namai, šeima, laisvalaikis, sportas, t.y., gyvenimas. Tuo tarpu darbas – tai pirmiausia pajamų šaltinis. Tuo jų gyvenimo būdas artimas skandinaviškam, o kalbos ir kultūros bendrumas su suomiais tik labiau paryškina jų šiaurietišką mentalitetą.
Gyvenimas parodė, kad Šiaurės Europa, kurioje sukurta socialiai atsakinga rinka ir nuosekliai einama gerovės valstybės kryptimi, geriausiai įveikė pastarąją krizę. Nors kai kuriose šiaurės valstybėse kairiuosius politikus valdžioje pakeitė dešinieji ar centristai, tačiau nuo skandinaviškojo socializmo modelio toli nenuklysta. Taip pat ir Estijoje, šiaurietiškos politikos mados veikia valdžioje esančius dešiniuosius, verčia lygiuotis į suomių ir skandinavų socialinę politiką.
- Ar Lietuvai yra perspektyvi šiaurės kryptis, vienybė su Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis?
- Jau savo kadencijos pradžioje Prezidentė Dalia Grybauskaitė nubrėžė tai, kaip strateginę kryptį ir jos dėka bendradarbiavimas su šiaurės šalimis pasiekė naują lygį. Mano manymu, tai yra labai perspektyvi kryptis. Atgaivinta Baltoskandijos idėja yra puiki erdvė Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai.
Tai padėtų ir mums socialdemokratams įgyvendinti socialiai atsakingos rinkos ir gerovės valstybės modelį. Kai ši kryptis buvo išskirta kaip prioritetinė, būdamas ambasadoriumi, dėjau nemažai pastangų jai įgyvendinti. Pats jaučiau, kaip mūsų santykiai su šiaurės kaimynais tampa nuoširdesni ir glaudesni. Beje, tokia užsienio politikos kryptis panaikina ir prieštaringumą tarp estų vektoriaus į šiaurę ir Baltijos valstybių vienybės. Pagaliau ir mūsų verslininkai įrodė, kad trumpiausias kelias į šiaurę eina per Estiją.
- Griuvus geležinei uždangai, pirmieji į Baltijos valstybes atsigręžė būtent šiauriečiai. Daugelis didžiųjų investuotojų Lietuvoje yra iš šio regiono. Kaip Lietuva galėtų geriau išnaudoti šias bendradarbiavimo galimybes? - Toks ekonominis bendradarbiavimas vyksta ganėtinai sėkmingai. Tiek investicijos, tiek užsienio prekyba tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių išaugo ir turėtų augti.
Dabar turime ir bendrų didelių infrastruktūros bei energetikos projektų, pavyzdžiui, elektros jungtis su Švedija, suskystintų dujų terminalas ir pan. Žinoma, šias bendravimo galimybes išnaudosime dar geriau, kai sustiprės ir politinis bendradarbiavimas, kai mes galėsime matyti vieningą regioną.
- Kaip vertinate estų politinį raštingumą ir jų išrinktų tautos atstovų politinę kultūrą?
- Estijoje, kaip ir Lietuvoje, užtenka visko. Galbūt tik įstatymai sudaro geresnes sąlygas politinės sistemos raidai. Šiuo metu į Estijos parlamentą išrinkti keturių partijų deputatai, atstovaujantys keturias klasikines ideologijas – liberalai, konservatoriai, socialdemokratai ir centristai. Rinkimuose žmonės balsuoja už asmenybes, o laimi partijos. Nė vienas nepriklausomas kandidatas į parlamentą nepateko.
Tiesa, pastaraisiais metais skandalų išvengė tik socialdemokratų partija. Kitose parlamentinėse partijose kilo tam tikri bruzdėjimai dėl neskaidraus finansavimo ir piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi. Kalbant apie politinę kultūrą, reikia pažymėti, kad ten piliečiai aktyviau dalyvauja rinkimuose. Tam tarnauja ir patogus elektroninis balsavimas.
Man susidarė įspūdis, kad estai atsakingiau renka savo valdžią ir kelia jai aukštesnius reikalavimus.
