Prireikus patarimo, daugiabučių bendrijų pirmininkai konsultuojasi tarpusavyje. Dažnas skambina ne Kauno, o Vilniaus institucijoms, mat Kaune nebeliko jokios konsultuojančios organizacijos, jau nekalbant apie kokius kvalifikacinius kursus ar bent paskaitas.
Kai kurie vadovai būgštauja, kad taip bendrijos stumiamos samdytis pastatų administratorius.
Specialistai mano, kad ateityje valstybė pirmenybę teiks būtent nedidelėms pastatus administruojančioms įmonėms.
Žvalgosi naujų pirmininkų
Kai kurioms bendrijoms vis sunkiau užtikrinti kvalifikuotą namo priežiūrą. Šį rudenį naujo pirmininko žvalgosi bent kelios Kauno daugiabučių bendrijos.
Eigulių seniūnijoje, pristigus kandidatų iš savų gyventojų, klausinėtasi ir kaimyniniuose namuose. Tačiau niekas nesiveržia tapti atsakingas už daugiabučio valdymą: darbo daug, atsakomybė didelė, atlygis – simbolinis.
Tinkamos pamainos neturi ir sėkmingos patirties sukaupę ilgamečiai bendrijų pirmininkai.
„Seniai gyventojus raginu: ieškokite kito žmogaus, man jau gana. Bet nei kas ieško kandidato, nei rodo nors pasyvų susidomėjimą namo valdymo reikalais.
O atnaujinto pastato, kuriam tiek jėgų ir laiko atiduota, nesinori apleisti“, – kalbėjo miesto centre esančio dvylikaaukščio Griunvaldo bendrijos pirmininkė Elena Markevičienė.
Patyrusį sunku pakeisti
Perėmusi iš administratorių pasibaisėtinai apleistą daugiaaukštį, bendrija jau antrą dešimtį metų jį nepaliaudama tvarko. Kiek gali – verčiasi savomis lėšomis.
Griunvaldo bendrija laiku spėjo „įšokti“ į bene palankiausią atnaujinimo etapą, kai valstybė kompensavo 50 proc. išlaidų, ir dabar džiaugiasi apšiltintomis sienomis.
Pašnekovė neslėpė: parama – gerai, bet kiek būta problemų dėl prastos darbų kokybės. Per pačią krizę rangovai bankrutavo, atsakingų už langų ir fasadų broką nebeliko. Pirmininkei teko skubiai ieškoti išeičių.
Į panašią padėtį buvo patekęs 5 devynaukščius K. Škirpos gatvėje vienijančios 203-osios bendrijos pirmininkas Andrius Račkauskas.
Įgyvendinusiam tris namų atnaujinimo projektus vadovui viename iš namų teko tvarkyti reikalus su bankrutuojančiais rangovais. Bendrija su šia problema buvo palikta viena.
Didžiulė patirtis atnaujinant pastatus, išmanymas sprendžiant problemas – viena iš priežasčių, dėl kurių tokiems pirmininkams namų gyventojai nė neieško pamainos.
Tuo tarpu nelinksma pernykštė bendrijos „Tulpė“ Dainavos seniūnijoje patirtis rodo, kad mąstyti apie „atsarginį“ pirmininką reikia.
Kai sunkiai susirgusi „Tulpės“ pirmininkė pavaduoti save paskyrė seserį, namas paskendo audringose rietenose, įstrigo net remonto darbai.
Pašaliečiai – nepopuliarūs
Nors nuo vasaros vidurio pasikeitęs bendrijų įstatymas jau leidžia rinkti pirmininką iš šalies, kol kas tai nėra patraukli išeitis. Viena vertus, iš šalies samdytas žmogus dažniausiai prašo didesnės algos.
Pirmininkų atlygiai – menki. Dar šią vasarą kai kurių 60–90 butų namuose bendrijų vadovai gaudavo vos 130–200 litų. Be to, sėkmingai pirmininkaujantiems vadovams darbų pakanka ir savo pastatuose.
Kita problema – kad pirmininku keliuose namuose pasisamdžiusio žmogaus skubiai prireikus gali ir neprisišaukti.
Dainavos seniūnijoje esama atvejo, kai bendrijos nariai nepripažįsta svetur gyvenančio, neva jų bendrijai vadovaujančio asmens, tačiau neišsirenka pirmininko ir iš savų gyventojų.
„Atsakingas asmuo tiesiog turi būti tame name, juo labiau kad žmonės su įvairiausiais reikalais kreipiasi ir anksti rytą, ir vėlyvą vakarą. Tai durys užsikirto, tai šiukšlių vamzdis užsikimšo – visos problemos išsprendžiamos kur kas sparčiau, kai pirmininkas – to paties namo gyventojas“, – įsitikinusi E.Markevičienė.
Tenka tartis tarpusavyje
E. Markevičienė prisimena, koks naudingas seniau būdavo pirmininkų klubas – neformalus sambūris.
Klubo nariai kviesdavosi į diskusijas įvairių sričių specialistus, iš pirmų lūpų sužinodavo būsto srities naujienas, gaudavo vertingų patarimų, kaip spręsti problemas. Vėliau ši veikla nuslopo.
Dabar, prireikus patarimo, E. Markevičienė jo kreipiasi į kurį nors pažįstamą, panašias bėdas sprendusį kolegą, žinių ieško internete.
Su Kauno bėdomis – į Vilnių
„Susilaukiame iš Kauno tiek skambučių su paklausimais, kiek iš kitų šalies miestų drauge paėmus“, – pripažino Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų biuro vedėja Angelė Andriukaitienė.
Skambina ne tik pirmininkai, bet ir gyventojai dėl aplaidžių pirmininkų ar bendrijos veiklos problemų: nerengiamų ataskaitinių susirinkimų, neorganizuojamų naujo pirmininko rinkimų, gyventojams neteikiamos informacijos, neteisingai apskaičiuojamų mokesčių namui išlaikyti.
A.Andriukaitienės vertinimu, tokia padėtis rodo, jog stinga ne tik bendrijoms rūpimos informacijos, bet ir tam tikro bendrijų interesų atstovo mieste.
Būsto rūmai rengia mokomąją kvalifikacinę namo priežiūros ir valdymo programą, pagal kurią galės tobulintis pirmininkai ir pastatų prižiūrėtojai iš visos Lietuvos. Tačiau jos dar teks palaukti.
Pirmenybė – privačioms įmonėms?
Jolita Maženienė
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) Kauno regiono vyriausioji specialistė
„BUPA jau keletą metų užsiima tik pastatų modernizavimu, kitokia veikla nebefinansuojama. Iš tiesų, Kaune nebeliko, kas pakonsultuotų bendrijas iškilus įvairioms problemoms, o žmonės tokios informacijos labai ieško.
Įstatymai numato, kad konsultuoti gyventojus bendrijų steigimo ir kitais klausimais turėtų savivaldybė.
Įvertinus įvairius konfliktus ir problemas, kurių kyla bendrijose dėl pirmininkų kvalifikacijos ir veiksmų, manau, artėjame prie to, jog valstybė teiks pirmenybę profesionalioms pastatus administruojančioms įmonėms.
Šiuo metu šalia savivaldybės skirtų daugiabučius administruojančių įmonių Europos Sąjungos pavyzdžiu jau steigiamos nedidelės privačios bendrovės. Kol kas jos pavienės ir mieliausiai imasi administruoti namų modernizavimo programas, kuriose užtikrintos valstybės kompensuojamos lėšos.
Vis dėlto Kaune didžioji dalis atnaujintų namų – ne administruojami, o jiems vadovauja savamoksliai, bet aktyvūs ir iniciatyvūs bendrijų pirmininkai.“
