Per metus visose Lietuvos kalėjimų parduotuvėse nuteistieji išleidžia daugiau nei 20 milijonų litų. Kokias prekes ir už kiek renkasi kaliniai?
„Ten sukasi kosminės sumos. Nemažai kalinių gyvena kur kas geriau nei dažnas lietuvis.
Tiesa, ne visi, o tie, kurie turi autoritetą ir pinigų. Aukštesnės kastos kaliniams daromos išimtys, kad nekiltų riaušių ir kad įkalinimo įstaigų direktoriai naktimis miegotų ramiai”, – „Lietuvos rytui” sakė kelių kalėjimo parduotuvių savininkas.
Už seksą mokami pinigai?
Pasirodo, kad kalėjimo parduotuvėse galima nusipirkti ne tik maisto, ar gėrimų, bet ir sekso.
Kone vieša paslaptimi vienas „Lietuvos ryto” kalbintas verslininkas vadino kalinių ir pardavėjų santykius.
„Nuteistieji yra geri psichologai, jie puikiai perpranta žmones. Pasitaiko atvejų, kad pardavėjos yra suviliojamos, joms už intymias paslaugas mokami pinigai. Ir ne tiek mažai – apie tūkstantį litų.
Viskas prasideda nuo to, kad kaliniai paprašo moterų leisti paliesti krūtinę. Už tai siūloma nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų. Vėliau prasideda ir intymūs santykiai čia pat, parduotuvės patalpose.
Kartą pats užėjau į parduotuvę, kai moteris dar buvo atlapota palaidine, susivėlusi. Man akis atvėrė vienas kalėjimų prižiūrėtojų, pasiūlęs pasidomėti, kas vyksta. Tai buvo pirmas didelis mano patirtas šokas šiame darbe”, – pasakojo verslininkas.
Pasirodė, kad vienas aukštesnės kastos kalinių buvo įsidarbinęs pagalbiniu darbininku. Taip jis užsitikrino nuolatinius intymius santykius su pardavėja.
Anot pašnekovo, pardavėjoms pinigų moka ne patys nuteistieji, mat jie grynųjų pinigų dažniausiai neturi, bet laisvėje esantys jų draugai.
„Ilgainiui mokama vis mažiau, moterys tampa priklausomos nuo savo sekso partnerių”, – kalbėjo pašnekovas.
Viena pardavėja buvo kone priversta ištekėti už nuteistojo. Kai moteris pasakė, kad išeina iš darbo, nuteistasis jai iškėlė sąlygą – ištekėti.
„Taip vyras užsigarantavo, kad gaus ilgalaikių pasimatymų, o tai reiškia – intymių santykių”, – pasakojo „Lietuvos ryto” pašnekovas.
Prižiūrėtojus vadina arkliais
Kartą pardavėja bandė įnešti mobilųjį telefoną, tačiau buvo sučiupta.
Pasak verslininkų, pardavėjos ryžtasi rizikuoti, nes už vieną įneštą telefoną jos iš nuteistųjų gauna apie 500 litų. Po šio atvejo moteris buvo atleista iš darbo.
„Tokių atvejų būtų daug mažiau, jei savo darbą tinkamai dirbtų prižiūrėtojai. Dalis draudžiamų daiktų į zonas patenka padedant jiems. Tikrai negalima sakyti, kad visi prižiūrėtojai paperkami, tačiau kai kurie – taip”, – tikino verslininkai.
Kaliniai prižiūrėtojus, parūpinančius jiems draudžiamų daiktų, vadina arkliais.
Patys gamina alkoholį
Per mėnesį trijose Pravieniškių pataisos namų parduotuvėse apyvarta siekia maždaug milijoną litų.
Mažiau nuteistųjų turinčiuose pataisos namuose ši apyvarta sudaro nuo 100 tūkst. iki maždaug 300 tūkst. litų per mėnesį.
Per mėnesį vienoje vidutinio dydžio kalinimo įstaigoje nuteistieji nuperka apie 3400 pakelių arbatos. Daugiausia – juodosios. Iš jos gaminamas čefyras.
„Jokia Lietuvos parduotuvė neparduoda tiek arbatos, kiek jos nuperkama kalėjimuose. Kavos nuteistieji perka gerokai mažiau”, – sakė pašnekovas.
Dideliais kiekiais perkami karameliniai saldainiai, kondensuotas pienas, dirbtinis medus, razinos. Iš šių produktų gaminamas alkoholis.
„Šios prekės perkamos kone tonomis. Vienose kalinimo vietose viena ar kita prekė būna uždraudžiama, paskui – vėl leidžiama. Situacija keičiasi.
Tačiau, sakykime, iš natūralaus medaus pasigaminti alkoholio neapsimoka – per didelės išlaidos. Todėl nuteistiesiems geriau paprašyti „arklio”, kad į zoną įneštų butelį”, – pasakojo prekybininkas.
Didžiuliais kiekiais perkami ir kiaušiniai, kruopos. Kiaušiniai vertinami kaip baltymų šaltinis.
„Dalis nuteistųjų turi elektrines virykles ir patys ruošia valgį. Į grikių košę jie sviesto deda ne šaukštą, kaip valgykloje, o daugiau. Jei būrys turi virtuvę, joje dažnai stovi keli šaldytuvai.
Jų pačių pagamintas maistas yra kur kas skanesnis nei tas, kurį siūlo valgyklos.
Ar kas nors matė, kiek maisto iš kalėjimo valgyklų iškeliauja lauk, o žiemą vežama į mišką ir metama į žvėrių šėryklas?” – stebėjosi pašnekovai.
Valgo ir įdarytas lašišas
Pataisos namų parduotuvėse yra nuo keturių iki šešių tūkstančių skirtingų pavadinimų prekių.
„Tiek nebūna netgi mažesnėje parduotuvėje „Maxima”.
Kaliniams tiekiamas didžiulis tiek maisto produktų, tiek kitokių prekių asortimentas. Pagal specialius užsakymus teko vežti šaldytuvus, virykles, televizorius.
Maistas – taip pat ne bet koks. Dažnai tokio prabangaus maisto nevalgo normaliai gyvenantys žmonės. Aukštesnės kastos kaliniai per savaitę parduotuvėje išleidžia po 800–1000 litų”, – kalbėjo verslininkai.
Į kalinimo įstaigas keliauja brangūs mėsos produktai, maisto papildai, skirti sportuojantiems, įdarytos lašišos.
Užsakė brangų šaldytuvą
Prekybininkus dažnai piktina kalinių reikalavimai, kuriuos dėl šventos ramybės toleruoja ir kalėjimų administracija.
„Buvo atvejis, kad kalinys užsisakė atvežti dvejų durų brangų šaldytuvą su ledo generatoriumi. Bet kai atvežėme, jis pareiškė, jog jo neims, nes šaldytuvas neatlieka kažkokios vienos funkcijos.
Kur tokį šaldytuvą tada dėti? Arba kitas prekes, kurias jie staiga nusprendžia grąžinti? Tada tenka važiuoti į Mokesčių inspekciją, pildyti visus su prekių grąžinimu susijusius dokumentus”, – sakė vienas kalėjime dirbantis verslininkas.
Jeigu verslininkai prekių atgal nesutinka priimti, tuomet marias laisvo laiko turintys kaliniai kurpia skundus Kalėjimų departamentui ar žmogaus teisių gynėjams.
Pinigai atkeliauja iš laisvės
Iš kur nuteistieji gauna pinigų prabangos prekėms?
„Viena galimybių – prisiimti kaltę. Naivu manyti, kad rimti nusikaltimai daromi pavieniui.
Dažniausiai veikia grupės. Jei nusikaltimas atskleidžiamas, vienas iš grupės prisiima kaltę. Už tai laisvėje esantys jo bendrininkai tol, kol jis yra už grotų, dosniai atlygina.
Finansiškai apsaugomi ir tokio kalinio šeimos nariai. Neįtikėtina, kokios sumos sukasi kalinių sąskaitose”, – kalbėjo su šalies kalėjimų sistema susipažinę verslininkai.
Nemaži pinigai į kalinių sąskaitas patenka ir iš telefoninio sukčiavimo.
Pirmoje vietoje – tabako gaminiai
Vienos kalinimo įstaigoje esančios parduotuvės parduodamos prekės (proc.):
Tabako gaminiai 31,32 proc.
Pieno produktai 9,07 proc.
Mėsos gaminiai 9,02 proc.
Saldumynai 7,87 proc.
Šaldyti produktai 5,01 proc.
Maisto papildai 4,45 proc.
Arbata 3,91 proc.
Kruopos 3,5 proc.
Kava 2,56 proc.
Gėrimai 1,47 proc.
Riešutai, džiovinti vaisiai 0,98 proc.
Duonos gaminiai 0,89 proc.
Prieskoniai 0,34 proc.
Dėl teisės prekiauti – grumtynės
* Kalėjimų parduotuvės – geidžiama prekybininkų darbo vieta, garantuojanti pelną.
* Be vidaus konkurencijos kalinimo įstaigose dirbantys prekybininkai kiekvieną mėnesį iš kalėjimų susižeria kelias dešimtis, o didesniuose pataisos namuose – ir kelis šimtus tūkstančių litų pelno.
* Per vieną mėnesį parduotuves turinčios įmonės kalinimo įstaigoms sumoka maždaug nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. litų nuomos mokesčio.
* Nuomos kaina priklauso nuo parduotuvės apyvartos.
* Teisme šiuo metu nagrinėjama byla dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos parduotuvės nuomos konkurso.
* Įmonė, siūliusi parduotuvės patalpas išsinuomoti už 51 tūkst. litų, pralaimėjo konkurentams, kurie už nuomą tepasiūlė 22 tūkst. litų. Konkursą pralaimėję prekybininkai jį vadina neskaidriu, todėl kreipėsi į teismą.
Ketinama riboti pinigų srautus
Gytis Andrulionis
Teisingumo viceministras
„Problemų dėl nuteistųjų pinigų srauto judėjimo yra. Šiuo metu į jų specialias sąskaitas, esančias kalinimo įstaigose, lėšas gali pravesti bet kas, esantis laisvėje. Sumos nėra ribojamos.
Nuteistieji šiuos pinigus gali arba išleisti kalėjimo parduotuvėje, arba su įstaigos vadovo leidimu pervesti kitiems asmenims, esantiems laisvėje. Pervesti pinigų vienas kitam nuteistieji negali.
Parduotuvėje nuteistasis gali apsipirkti vieną kartą per savaitę.
Pastebėjome, kad nuteistieji perka ne tik pirmojo būtinumo, bet ir prabangos prekių.
Tokia situacija išties sudaro sąlygas nelygybei.
Sistema nėra gera, todėl jau šio rudens Seimo sesijoje bus pristatytos įstatymo pataisos. Jas priėmus nuteistųjų pinigų srautai būtų ribojami.
Kol kas negaliu pasakyti, kokia būtų pinigų suma, kurią nuteistasis galėtų išleisti per vieną mėnesį.
Tačiau ji turėtų būti tokio dydžio, kad užtektų būtiniems dalykams. Galbūt būtų atsižvelgiama ir į nuteistojo charakteristiką, elgesį kalinimo įstaigoje.
Pavasarį bandėme nustatyti produktų sąrašą, pirmojo būtinumo prekes, kurias nuteistieji galėtų įsigyti. Tačiau sulaukėme pasipriešinimo, Seimo kontrolieriaus tyrimo.
Tyrimo išvadose buvo pažymėta, kad ne viską reikėtų riboti, ne visi ribojimai pagrįsti. Todėl ruošiamės apriboti ne prekes, o galimą išleisti sumą.
Žinoma, kad toks sprendimas sukels nuteistųjų nepasitenkinimą, bet trauktis tikrai neketiname ir šios įstatymo pataisos turėtų būti priimtos. Siekiame, kad visi nuteistieji turėtų vienodas gyvenimo sąlygas.
Šiuo metu nustatyta, kad vienas nuteistasis negali turėti daugiau nei 30 kilogramų daiktų.
Pasitaiko, kad patikrinimo metu jų randama daugiau. Konfiskuoti negalima, nes tai pažeidžia žmogaus teises. Tada dalis daiktų saugoma sandėliuose.
Kol kas kalinimo įstaigose egzotikos tikrai netrūksta. Aš taip pat girdėjau atvejų, kad nuteistieji užsisako ir įdarytų lašišų.”
