Iš pradžių tai buvo tik nelegalios pensininkų pajamos, prieš ketvertą penketą metų pradėjo kurtis pirmosios individualios įmonės, o dabar įmonės jau baiminasi, kad jas iš šio verslo išstums kapinių monopolininkai.
Darbą kontroliuoja giminaičiai
Emigrantų artimųjų kapus prižiūrinti 35 metų Giedrė iš Rietavo pasakojo nesulaukianti daug užsakymų, bet tuo verčiasi ne ji viena.
Kol kas konkurencija nedidelė, todėl niekas nedaro jokių kliūčių ir nekuria keistų taisyklių.
Nors užsakovai rietaviške pasitiki, dažniausiai jos darbą kontroliuoja jų giminaičiai ar pažįstami.
Jei žmogus nori, kad jo artimojo kapas būtų prižiūrimas nuolat, jam gali tekti sumokėti iki 30 litų per mėnesį.
Jei tik paravėti palaistyti – kainuos mažiau. Jei reikia sutvarkyti kapą iš naujo, mokėsite brangiau. Kaina priklauso nuo kapo būklės. „Mažuose miesteliuose žmonės neturi pinigų”, – pasakojo Giedrė.
Vasarą dažniausiai ant kapų prašoma sodinti begonijas, o rudenį – našlaites. Kol kas Rietave ant kapų pilamas juodžemis. Užpiltas skalda ar apsodintas veja kapas čia retenybė.
Kopijavo skelbimą apie apkalbas
Juliaus vardu prisistatęs kapų tvarkymo verslo liudijimą turintis apželdintojas suabejojo, kad Lietuvoje kas tvarkytų kapą už 30 litų per mėnesį. Jo žiniomis, provincijoje mokesčių nemokantys pensininkai kapą tvarko už 50 litų. Už tiek pensininkas prižiūrimą kapą aplanko 2 kartus per mėnesį.
Didmiesčiuose už tokią paslaugą prašoma 100 litų. Maždaug tiek kainuoja vieną kartą sutvarkyti kapą arba mėnesinis mokestis už kapo priežiūrą.
Julius nutarė užsiimti kapų priežiūros verslu pamatęs, kiek daug pensininkų kapinėse dirba nelegaliai.
Juk pensininkai negarantuoja laiku atlikto darbo, o sutarties nepasirašo.
Nutaręs dirbti su emigrantais, Julius nukopijavo jam patikusį skelbimą apie kaimynų apkalbas dėl apleistų šeimos kapų – juk lietuviams įdiegta pareiga rūpintis savo tėvais, gyvais ar mirusiais.
Su emigrantais verslininkas tariasi per internetą, kartais – per „Skype”, kapą sutvarkius siunčiama nuotrauka.
Vilnietis jau turi nuolatinių klientų. Bet jų dar nepakanka, kad galėtų pragyventi tik iš kapų priežiūros.
Juk tai sezoninis darbas. Atlygio gali tikėtis nuo kovo iki lapkričio pabaigos.
„Palangoje žmonės irgi tik vasarą nuomoja būstą ir per tą laiką uždirba žiemai”, – lygino vyras. Jis planuoja šią paslaugą teikti emigrantams visoje Lietuvoje.
Veją sodinti atsisakytų
Vilniečiui keista, kai klientai iš užsienio juodžemį su žydinčiomis gėlėmis nori padengti medžio žievės mulčiumi ar net skalda ir neklauso aiškinimų, kad žemė smenga ir tokią dangą prižiūrėti bus ne ką lengviau.
Jei į jį kreiptųsi užsakovas su prašymu užsodinti veją, jis iš karto atsisakytų.
Vilniaus apylinkėse veją pardavinėja vos vienas kitas prekybininkas, kainos aukštos. Ji ne iš karto prigyja, reikia nuolat laistyti.
„Niekam nepatarčiau želdinti ant kapo žolės”, – sakė Julius. Jo tikinimu, mada juda spirale, todėl šiuo metu vėl populiarūs dekoratyviniai augalai.
Apželdinimo projekto su niekuo derinti nereikia, todėl savo veiklos neafišuojantis Julius kol kas nesusidūrė su kapines tvarkyti išimtinę teisę turinčia bendrove. Jo nuomone, gandai apie galimus konfliktus gerokai perdėti.
Kapą tvarkyti – prabanga
27 metų jūrų teisės specialistas Vilandas Grigaitis prieš penkerius metus keliaudamas po Vokietiją pastebėjo, kokie ten gražūs kapai, ir išgirdo apie kapų tvarkymo verslą.
Grįžęs įsteigė individualią įmonę „Kapelis” ir netrukus joje dirbo jau 15 žmonių. Jo teigimu, tuo metu kapų tvarkymo verslas klestėjo. Tačiau paskui atėjo sunkūs laikai. Kapų tvarkytojo paslaugos virto prabanga. Anksčiau vienkartinis mokestis sutvarkyti kapą su skaldele buvo 1300 litų – per sunkmetį kaina nukrito iki 700 litų. Panaši kaina laikosi iki šiol.
Be to, kapų tvarkymą bando perimti antkapius gaminančios įmonės. Kartu su paminklu jos primygtinai siūlo pasirašyti ir sutartį, kad prižiūrės kapą, ir labai prastai atsiliepia apie smulkiuosius.
Vis dažniau ir kapinių administratoriai bando vaikyti kapų tvarkytojus, reikalauti specialių leidimų.
Sunkiausia privačiose kapinėse: įvažiuoti galima tik su kapo savininku – sutarties neužtenka. Gerokai pavaikę žmogų administratoriai pradeda įtikinėti verčiau pasirašyti sutartį su jais – esą bus paprasčiau.
Močiutės duoda gėlių dykai
Vieną mėnesį du kartus per savaitę prižiūrėti kapą (nušluoti, apravėti, nupjauti žolę), padėti gėlių ir uždegti žvakę „Kapelyje” kainuoja 100 litų. Papildomai už gėles ar žvakes mokėti nereikia.
„Esame sudarę sutartį su močiutėmis auginti specialias kapinėms skirtas gėles. Labai dažnai jos mums gėlių duoda už dyką – tik dėkit ant kapų.
Gėlė mums kainuoja ne 5 litus, kaip prie kapinių, o 1 litą. Be to, važiuojame į kapines prižiūrėti iš karto kelių kapų – benzino kaina dalijama”, – sakė V. Grigaitis.
Vienkartinis kapo sutvarkymas – nuo 200 litų.
Brangiausias užsakymas – antkapis iš lauko akmenų pagonišku stiliumi. Visą vasarą du darbininkai mūrijo akmenis ant pakalnėje esančio kapo. Antkapis kainavo 25 tūkst. litų.
Žiemą nuo kapo valo sniegą
V. Grigaitis yra gavęs kelis užsakymus žiemą nuo kapo valyti sniegą ir uždegti žvakelę. Jis ne tik valė sniegą, bet ir karštu vandeniu tirpdė ledą. Netrukus jis planuoja užsakovams pasiūlyti specialų pusantro metro kupolą, kuris žiemą uždengtų kapą.
Pasiturintys klientai šiuo metu ant kapo deda plokštę ir kapas būna sutvarkytas visam gyvenimui: „Tiems, kurie turi pinigų, tai patikimas dalykas. Tik vienas kitas palieka kampelį gėlėms pasodinti.
Prieš 5 metus buvo labai populiari granito ar marmuro akmenukų skaldą. Bet Lietuvos sąlygomis tai nepasiteisino: nuo kapinių medžių byra lapai ir smulkios šakos, o šiukšles išvalyti iš skaldos labai sunku.
V. Grigaitis pasirengęs 2 kartus per savaitę klientams siųsti jų artimųjų kapo nuotrauką. Tačiau ne visi nori taip dažnai matyti nuotraukas iš kapinių. Dažniausiai apie kapo tvarkymą emigrantams praneša Lietuvoje likę artimieji.
Kol kas nėra rinkos
„Mes tik šiukšles vežame – kokie gi mes monopolininkai”, – sakė Karveliškių, Antakalnio ir Rasų kapines pagal subrangos sutartį tvarkančios bendrovės „Aketonas” direktoriaus pavaduotojas Virginijus Šakalys. Jo teigimu, prižiūrėti kapus „Aketono” prašo vos vienas kitas. „Užplūstų klientai – aiškinčiausi. Bet dabar – neįdomu. Nėra rinkos. Gal koks moterėlių verslas ir vyksta”, – ranka numojo Šakalys.
Kapo priežiūros Karveliškių kapinėse sutartis kainuoja 150 litų per mėnesį. Į kainą įeina pasodintų ant kapo augalų laistymas ir ravėjimas, kapo parengimas Vėlinėms. Už sodinukus ir žvakes reikia mokėti atskirai.
Neturi teisės neleisti
„Radau įmonę, kuri prižiūri kapus pigiau. Ar ji galės dirbti jūsų kapinėse?” – prisistatę emigrantais teiravomės privačių Kairėnų kapinių administracijos. „Nežinau... Mes neturime teisės neleisti”, – pasigirdo atsakymas.
Pasirašius kapo tvarkymo sutartį su kapines prižiūrinčia bendrove reikės mokėti 100 litų per mėnesį, už gėles ir žvakutes – papildomai.
Iš pirmų lūpų
Antanas Mikalauskas
Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas
„43 Vilniaus kapines tvarko bendrovė „Irdaiva”, laimėjusi viešąjį konkursą.
Su ja sudaryta sutartis šienauti žolę, nukasti sniegą, tvarkyti takus, išvežti šiukšles. Ji savo ruožtu sudaro subrangos sutartis su kitomis bendrovėmis.
Dar dvejas kapines, Liepynės ir Kairėnų, prižiūri investuotojai – bendrovė „Labradoras”. Jie savo lėšomis pagal ilgalaikes sutartis yra investavę į kapinių infrastruktūrą. Jie užsiima ir bendrąja priežiūra.
Bendrovės ir jų subrangovai neturėtų daryti kliūčių kapų tvarkymo įmonėms dirbti kapinėse. Tai ne jų asmeninė teritorija.”
