Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė vis dar nepaliauja stebėtis įtartinais politikų žaidimais.
Kauno tarybos nariai linkę apglėbti daugiau sričių nei leidžia įstatymai. Jie kišasi į savivaldybės įmonių darbą, trukdo be jų leidimo tvirtinti detaliuosius planus, kai kuriose miestui aktualiose srityse „aktyviai“ vilkina būtinus sprendimus. Žinodami, kad pažeidžia įstatymus, politikai jaučiasi nebaudžiami.
– Ar Kauno politikai kuo nors išskirtiniai? Ar galėtumėte juos palyginti su kitų jūsų kuruojamų savivaldybių tarybos nariais? – paklausėme R.Noreikienės.
– Kauniečiai turi vieną išskirtinį bruožą – aktyvumą. Tai – sveikintinas dalykas, priimama nemažai ir gerų spendimų, tačiau Kaune tam tikrais atvejais aktyvumas pasireiškia ne ten, kur reikėtų, ir kai kada konkuruoja su įstatymo raide.
– Kauniečiai linkę brautis į partijų šėryklomis pavadintas savivaldybės įmones?
– Kauno politikai kišimusi į tokių įmonių veiklą stebina ne mane vieną. Kitose savivaldybėse šis procesas arba labai nežymus, arba jo išvis nėra.
Dabar tarybos nariai patys nebegali būti savivaldybės įmonių valdybose. Tačiau čia jie rado nišą ir į šiuos postus siunčia partijos bičiulius, patikėtinius. Pagal įstatymus įmonių valdybose turėtų dirbti savivaldybės administracijos, o ne politikų atstovai.
– Dažnai politikai, užuot kontroliavę sau pavaldžias savivaldybės institucijas, stengiasi perimti vykdomosios valdžios funkcijas?
– Savivaldoje politikas tuo pat metu negali būti ir atstovaujamosios, ir vykdomosios institucijos dalis. Taryba gali tik kontroliuoti sau pavaldžios vykdomosios institucijos veiklą, reikalauti griežtos asmeninės atsakomybės už sprendimų nevykdymą. Tačiau pastebiu, kad nuo tada, kai po Konstitucinio teismo išaiškinimo buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymas, prasidėjo kai kurių Kauno politikų bandymai peržengti tą ribą. Neigiamas to padarinys – nebelieka atsakingų asmenų už tam tikrų sprendimų priėmimą. Kaip gali administracijos direktorius būti atsakingas už detaliųjų planų teisėtumą, jeigu tvirtinti juos gali tik gavęs savivaldybės kolegijos pritarimą, tai yra tik įsikišus daliai politikų? Kas šiuo atveju bus kaltas dėl neteisėtų ar vilkinamų patvirtinti detaliųjų planų?
Pagal įstatymą – kolegija yra patariamasis savivaldybės tarybos organas, jos kompetencijos ribos labai siauros, klausimų, kuriuos kolegijos nariai gali nagrinėti, sąrašas yra trumpas ir baigtinis. Deja, Kaune šis darinys turi gerokai daugiau sprendžiamosios galios nei tarybos komitetai, kurie yra pagrindiniai patariamieji organai.
Iš kolegijos darbotvarkių matyti, kad didžiąją dalį jos svarstomų klausimų ir sudaro detaliųjų planų tvirtinimas. Tad ir pačios darbotvarkės yra neteisėtos, ir klausimai posėdžių metu svarstomi neteisėtai.
Dėl to nukenčia verslininkai ir gyventojai, kurie laiku negali gauti patvirtintų detaliųjų planų. Pagal įstatymą detalusis planas turi būti patvirtintas per 20 dienų, tačiau šis procesas Kauno savivaldybėje užtrunka daug ilgiau.
Tai, kad neteisėtai svarsto detaliuosius planus, tarybos nariai puikiai žino.
Skundą dėl tarybos narių kišimosi į detaliųjų planų tvirtinimą Kauno apygardos administracinis teismas jau seniai patenkino, tačiau Kauno savivaldybė šį sprendimą apskundė. Dabar laukiu, kol Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės šią bylą.
– Kai kurių politikų pirštai skaičiuoja ir administracijos direktoriaus rezervo lėšas.
– Ši padėtis panaši į detaliųjų planų tvirtinimą. Direktorius turi savo fondą, iš kurio skiria lėšas ekstremalioms situacijoms spręsti. Kauno savivaldybės taryba yra priėmusi tokią tvarką, kad direktorius neturi teisės paskirti lėšų, kol šio klausimo nepasvarsto tarybos nariai.
– Ne kartą esate pabrėžusi opią problemą – Lietuvoje nėra įtvirtintos tarybos nario apkaltos. Turbūt dėl to savivaldybių politikai jaučiasi nebaudžiami?
– Lietuvoje būtina įteisinti vadinamąjį tarybos nario apkaltos mechanizmą. Taip, išrinktieji dabartinės kadencijos tarybos nariai davė priesaiką laikytis įstatymų, tačiau, ar jie jų laikosi – priklauso tik nuo vidinių moralinių nuostatų.
Lietuvoje neįteisinta savivaldybių politikų asmeninė atsakomybė už vieną ar kitą sprendimą. Pavyzdžiui, Danijoje sukurtas mechanizmas, kai iš tarybos narių, balsavusių už neteisėtą ir žalos savivaldybei atnešusį sprendimą, išieškomos lėšos.
Vienintelis veiksnys pas mus – rinkėjas, kuriam tarybos narys turėtų jaustis atsakingas. Tačiau paprastas žmogus tokių teisinių niuansų, apie kuriuos kalbėjau, nelabai išmano. Rinkėjui rūpi paprasti dalykai – mokesčiai, šildymo kainos, švietimo sistema ar sveikatos priežiūros paslaugos.
– Kurios sritys Kaune itin apleistos?
– Paskutiniame tarybos posėdyje politikams buvo pateiktas klausimas dėl „Kapinių priežiūros“ teikiamų paslaugų įkainių. Šis projektas išryškino vieną problemą, kurios dokumentuose nematyti, tačiau ji aiški.
Niekam ne paslaptis, kad ši įmonė tam tikrų laidojimo paslaugos sudedamųjų dalių srityje dirba monopoliniu principu. Internetinėje įmonės svetainėje aiškiai parašyta: „Leidimas laidoti išduodamas tik tuomet, kai mirusiojo artimieji sumoka už kapo duobės iškasimą“. Ką tai reiškia? Leidimą laidoti išduoda įmonė, kuri dar vykdo laidojimo paslaugų veiklą. Šia veikla užsiima daugybė ir privačių įmonių, kurios dėl „Kapinių priežiūros“ monopolijos šioje srityje negali konkuruoti ir sumažinti paslaugos kainos.
Kita jautri daugiau kaip šešerius metus vangiai Kaune sprendžiama sritis – statinių naudojimo priežiūra. Šią funkciją iki administracijos pertvarkos bandė įgyvendinti atskiras poskyris, bet vėliau formaliai šios funkcijos vykdymas buvo perduotas seniūnijoms. Dabar statinių naudojimo priežiūros funkcija Kaune neatliekama.
