Už premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Kaune žada balsuoti bemaž 18 procentų, o už Algirdo Butkevičiaus vedamus socialdemokratus ir „darbiečius” su Viktoru Uspaskichu priešakyje – po 22,6 proc. jau apsisprendusių rinkėjų.
Net 13 proc. kauniečių per Seimo rinkimus savo balsą ketina atiduoti už buvusios teisėjos Neringos Venckienės vadovaujamos partijos „Drąsos kelias” kandidatų sąrašą.
Bet kituose šalies miestuose ši partija turi gerokai mažiau šalininkų.
Tai rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” rugsėjo 7–16 dienomis atlikta apklausa, kurios pagrindinius rezultatus „Lietuvos rytas” paskelbė praėjusį šeštadienį.
Šįkart – įdėmesnis dienraščio žvilgsnis į visuomenės nuomonę.
Vilnius renkasi dešiniuosius
Per praėjusius Seimo rinkimus už dešiniuosius balsavę vilniečiai ir toliau ketina būti jiems ištikimi.
Už konservatorius Vilniuje žada balsuoti net 26,5 procento apklaustųjų.
Antri pagal populiarumą sostinėje – socialdemokratai (16,7 proc.). Apklausos duomenys rodo, kad 14,7 proc. balsų turėtų nubyrėti ir į Vilniuje anksčiau stiprių pozicijų neturėjusios Darbo partijos kraitę.
Bet už N.Venckienę ir jos bendražygius kol kas ketina balsuoti tik 1 proc. apklaustų vilniečių. „Drąsos kelią” sostinėje lenkia ir žalieji, ir liberalcentristai, ir net „jaunalietuviai”.
Ketvirtoje pozicijoje Vilniuje – pašalinto prezidento Rolando Pakso vadovaujami „tvarkiečiai” (9,8 proc.), penktoje – Liberalų sąjūdis (7,8 proc.), kurios lyderis – Eligijus Masiulis.
Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamai Sąjungai TAIP sostinės rinkėjai kol kas žada 3,9 proc. balsų.
Kituose didžiuosiuose miestuose ir kaimuose šios sąjungos populiarumas balansuoja prie 1–1,5 proc. ribos.
Reitingų viršūnėse įsitvirtinusiai Socialdemokratų partijai pirmenybę atiduotų ir Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Čia už kairiuosius ketina balsuoti 28,2 proc. apklaustųjų.
Antra pagal populiarumą šiuose miestuose – Darbo partija (19,4 proc.).
Po 13,6 proc. balsų Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje žadama atseikėti „tvarkiečiams” ir konservatoriams, 7,8 proc. – Liberalų sąjūdžiui.
V. Uspaskichas savas kaime
Provincijos gyventojams didžiausią įspūdį daro V. Uspaskichas. Už šį politiką ir jo partiją rinkimuose teigė balsuosiantys 22,8 proc. kaimo gyventojų.
Kaimiečiai taip pat simpatizuoja socialdemokratams ir partijai „Tvarka ir teisingumas” (po 21,7 proc.).
Už Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą savo balsus kol kas ketina atiduoti 8,7 proc. kaimo gyventojų.
Kitos partijos jų beveik nedomina. Pavyzdžiui, už konservatorius nusiteikę balsuoti vos 2,7 proc. kaimiečių.
Moterų favoritai – kairėje
Apklausoje dalyvavę vyrai valstybės vairą labiau norėtų patikėti socialdemokratams ir „darbiečiams”. Už šias partijas rinkimuose žada balsuoti po 23,5 proc. apklaustų vyrų.
14,7 proc. apklaustų stipriosios lyties atstovų pasirengę atiduoti balsą už partiją „Tvarka ir teisingumas”, 10,6 proc. – už konservatorius. Pastariesiems kiek daugiau simpatizuoja moterys (13,8 proc.).
Vis dėlto moterys ryškesnę pirmenybę teikia socialdemokratams (23,4 proc.) ir Darbo partijai (18,9 proc.).
Iš moterų svaresnės paramos per Seimo rinkimus gali tikėtis ir Liberalų sąjūdis.
Jų balsai liberalams leistų peržengti 5 proc. barjerą, o vyrų pasirinkimas šią partiją paliktų už borto (4,8 proc.).
Daugiau moterų nei vyrų valdžioje regi ir N. Venckienę.
Už „Drąsos kelią” rinkimuose žada balsuoti 4,8 proc. apklaustų vyrų ir 8 proc. moterų.
Iš moterų daugiau balsų gali tikėtis ir Algio Čapliko vadovaujami liberalcentristai (atitinkamai 3,5 proc. ir 1,7 proc.).
Kas traukia jaunimą?
Nors Socialdemokratų ir Darbo partijos reitingų lentelėje žengia bemaž koja kojon, vis dėlto vienu aspektu V.Uspaskicho kariauna yra įgijusi solidų pranašumą ir prieš kairiuosius, ir prieš kitus rinkimų dalyvius.
Šią partiją renkasi jauniausi rinkėjai (iki 29 metų). Iš jų „darbiečiai” gali tikėtis net 30,7 proc. balsų. Tiesa, jaunimas – ne pats aktyviausias rinkimų dalyvis.
30–39 metų apklausos dalyvių simpatijos tarp kairiųjų ir „darbiečių” pasidalija perpus – po 26,4 proc.
40–49 metų apklaustieji irgi renkasi Darbo partiją (21 proc.), o antri tarp šio amžiaus rinkėjų – socialdemokratai (19 proc.).
25 proc. 50–59 metų rinkėjų ketina balsuoti už socialdemokratus, tiek pat balsų jie gali tikėtis ir iš 60–69 metų rinkėjų.
Dauguma 70-mečių ir vyresnio amžiaus apklaustų žmonių savo balsus taip pat žada patikėti socialdemokratams (31,6 proc.). Vyresnioji karta ištikima ir konservatoriams (18 proc.).
Varguoliai valdžiai šykštūs
Socialdemokratai ir konservatoriai daugiausia balsų sulauktų iš aukštąjį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių – atitinkamai 29,1 ir 24,5 procento.
Tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių populiariausi „darbiečiai” – 27,2 proc. Šiai partijai balsų per rinkimus nepagailėtų ir vidurinį, aukštesnįjį bei specialųjį vidurinį išsilavinimą turintys respondentai (24,2 proc.).
Bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir studentai – toks vienos rinkimų favoritės Darbo partijos elektorato veidas.
„Darbiečiais” labiausiai pasitiki ir vargingiausi gyventojai. Net 31,7 proc. apklausos dalyvių, kurių pajamos nesiekia 400 litų, žada balsuoti būtent už juos.
Socialdemokratai daugiausia rėmėjų turi tarp specialistų (32 proc.), pensininkų (28) ir tarnautojų (19,4). Jiems per rinkimus savo balsus ketina skirti turtingesni rinkėjai.
Kairiesiems pirmenybę atiduoda 1000 ir daugiau litų pajamų vienam šeimos nariui gaunantys respondentai (27 proc.).
Beje, valdžioje esantys konservatoriai irgi gali tikėtis didesnio turtingiau gyvenančių rinkėjų palankumo. Iš apklaustų daugiau kaip 1 tūkst. litų pajamas turinčių apklausos dalyvių 22,4 proc. žada balsuoti už konservatorius, 11,2 proc. – už liberalus.
Vilties teikia dar neapsisprendusieji
* Pagal „Vilmorus” apklausą, daugiausia rinkėjų balsuotų už socialdemokratus (23,4 proc.), Darbo partiją (21,1 proc.), partiją „Tvarka ir teisingumas” (13,9 proc.), konservatorius (12,3 proc.), „Drąsos kelią” (6,5 proc.), Liberalų sąjūdį (5,3 proc.).
* Beveik 30 proc. apklaustųjų tvirtino dar nežinantys, už kurią partiją balsuos. Gal jie suteikia vilties kitoms rinkimuose dalyvaujančioms politinėms jėgoms, kurios kol kas neperžengia 5 proc. barjero.
Rinkėjų sąrašuose – vis mažiau piliečių
* Seimo rinkimų išankstiniuose rinkėjų sąrašuose iš viso įrašyta 2 mln. 569 tūkst. 497 Lietuvos piliečiai.
* Didžiausios apygardos – Justiniškių (43 243 rinkėjai) ir Karoliniškių (43 406) sostinėje, Širvintų-Vilniaus (43 200), mažiausios – Centro (28 963) ir Kalniečių (29 29 077) Kaune, Ignalinos-Švenčionių (29 000), Akmenės-Joniškio (29 119).
* Palyginti su pastaraisiais visuotiniais rinkimais 2011 metų vasarį į savivaldybių tarybas, rinkėjų skaičius šiuose Seimo rinkimuose sumažėjo 68 tūkst. 236 piliečiais.
* Palyginti su 2008 metų Seimo rinkimais, šiuose balso teisę turi 126 tūkst. 593 piliečiais mažiau.
