Vienuoliktokų sukeltas triukšmas privertė švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pakeisti nuomonę. Nors jis jau buvo patvirtinęs naująją tvarką, paragino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją atidėti permainas metams ir stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką keisti ne 2014-aisiais, o 2015-aisiais.
Tačiau praėjusį penktadienį aukštųjų mokyklų rektoriai nesutiko su ministro pasiūlymu.
Kuo laukiančios permainos geros, o kuo blogos, lrytas.lt kalbėjo su Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičiumi.
- Direktoriau, kaip reagavote sužinojęs apie stojimo į aukštąsias mokyklas ir konkursinio balo skaičiavimo permainas?
- Pati idėja yra teisinga, tačiau techninis jos įgyvendinimas apgailėtinas.
Tas, kuris nori mokytis aukštojoje mokykloje, turi įgyti įvairiapusį išsilavinimą dar bendrojo lavinimo mokykloje. O dabar taip nėra. Pastaraisiais metais buvo nustekentas mokymo turinys, sumažėjo disciplinų skaičius.
Dabar dešimtokai nutaria nebesirinkti biologijos, nebesimokyti antrosios užsienio kalbos. Taip jauni žmonės išmoksta tik vienos užsienio kalbos, o tai yra bėda.
Aukštosios mokyklos į stojamąjį balą įskaičiuodavo tik kelių dalykų egzaminų įvertinimus, dažniausiai lietuvių kalbos, matematikos ir užsienio kalbos. Esant tokiai situacijai, apie rimtesnį abituriento pasirengimą negali būti nė kalbos.
Studijuoti aukštojoje mokykloje yra nelengvas darbas, o neretas ten įstojęs nesusidoroja su intelektualiniais iššūkiais, mat neturi reikalingų įgūdžių.
- Viešojoje erdvėje virusiose diskusijose buvo girdėti ir tokių argumentų: „Jei studijuosiu mediciną, kam man dailė ar muzika?“
- Daug dalykų mums nebereikia baigus mokyklą. Tačiau žmogus be muzikos, dailės žinių atrodo apgailėtinai.
Tie mokiniai, kurie nenori dailės ar muzikos, tegul renkasi vyresnėse klasėse mokytis chemiją, fiziką, bet, kiek žinau, jie ir to nenori.
Esmė - ne tai, kiek ir ką mokaisi, o tinkamai pasiruošti studijoms aukštojoje mokykloje. Juk ten nueiti nepasiruošus - tas pats, kas sportuoti su profesionalais prieš tai visai nesitreniravus. Kaip atrodytumėte tokioje situacijoje? Atlaikytumėte krūvį?
O dabar pilna stenėjimo, kad negali knygos perskaityti, į elementarius klausimus atsakyti negali. Bendrojo išsilavinimo prasme dabar mus ištikusi didžiulė krizė. Kaip mes atrodome kaip valstybė?
Juk didžioji dalis žmonių, net ir įgijusių aukštąjį išsilavinimą, nemoka rišliai sakinio pasakyti.
- Tačiau ilgus metus buvo puoselėjamas profilinis mokymas, dabar vadinamas mokinių pasirinkimu. Siekta, kad per dešimt metų mokiniai įgytų bazinių žinių, o paskutinius dvejus metus savo dėmesį sutelktų pasirinktai studijų krypčiai. Dabar šie pamatai subraškėjo?
- Eksperimentai pas mus vyksta neapgalvojus, nusižiūrint kvailiausius užsienio pavyzdžius. Juk puikiai žinome, kad ir Vakaruose švietimas turi problemų.
- Ar dešimtokai, metų pabaigoje besirenkantys, ką mokytis aukštesniu lygiu, o ko išvis nebesimokyti, jau yra pasirengę apsispręsti dėl būsimos profesijos?
- Neturi dar jie supratimo, ką veiks ateityje. Mokykloje būtina ugdyti bendruosius gebėjimus. Tarkim, mokantis matematikos ugdomas gebėjimas logiškai mąstyti, o tai padeda orientuotis gyvenime.
Aukštosios mokyklos mato, kokio lygio jaunuoliai pas juos ateina, tad norėdamos sutvirtinti šią grandį ir siūlo permainas. Ir tai teisinga.
- Tačiau tai, kaip ir kada tai daroma, jūs kritikuojate.
- Todėl, kad techninis sprendimo keisti konkursinio balo skaičiavimą įgyvendinimas yra daugiau nei prastas.
Toks sprendimas dėl permainų 2014-aisiais buvo smūgis ne tik vienuoliktokams, kurie puolė lakstyti keisdami pasirinktus dalykus, bet ir pedagogams.
Prisireikė keisti tvarkaraščius, tai kirto per mokytojų krūvį ir jų užmokestį, o tai Darbo kodekso reikalai. Tarkim, mokytojas atėjo Rugsėjo 1-ąją žinodamas, kad turi 18 savaitinių pamokų, o staiga sužino, kad tik šešiolika, nes vienuoliktokai jau nori mokytis ką kita.
Mokyklos buvo paliktos likimo valiai – tvarkykitės pačios.
O vienuoliktokai pasipriešindami išlaikė pilietiškumo egzaminą geriau nei kita visuomenės dalis. Galbūt auga karta, kuri ir ateityje turės savo nuomonę. Juolab ši jų reakcija buvo prieš neteisingą techninį sprendimą.
Juk jiems niekas nepaaiškino, kodėl reikia permainų. Tiesiog taip reikia, nes kažkas geriau žino. Kaip dainavo Vladimiras Vysockis, „žirafa didelė, ji geriau žino“.
Nejaugi sunku paaiškinti, jog siekiant, kad valstybėje būtų kvalifikuoti darbuotojai, reikia ir gerai pasirengusių mokinių. Visi turi būti tuo suinteresuoti. Būtų teisinga, kad sprendimas įsigaliotų 2015-aisiais, tačiau pasigedau ir dabar pasigendu diskusijų. Jokio rimto diskutavimo, vien emocijų pliūpsniai.
- Greičiausiai jūsų vadovaujamai mokyklai, kurioje mokosi gabūs vaikai, planuotos permainos nesukėlė keblumų.
- Žinoma, dalis mokinių yra labiau motyvuoti mokytis. Bet tokie yra išimtis, jų mažuma. Kalbėdami apie visuotinius sprendimus turime galvoti apie vidutinį abiturientą.
Studentai siūlo ministrui taisyti senas klaidas, o ne daryti naujas Antradienį Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, Lietuvos aukštųjų mokyklų ir LAMA BPO vadovus dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas tobulinimo bei bendrojo priėmimo nuostatų 2014 metais. Išsiųstame rašte LSAS kritiškai vertina švietimo ir mokslo ministro patvirtintą geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašą ir praėjusio penktadienio universitetų rektorių priimtą sprendimą šios tvarkos nenukelti vėlesniam įsigaliojimui, nors vieningos pozicijos tarp rektorių prieitą nebuvo. LSAS pabrėžia, kad naująja tvarka orientuojamasi į aukštųjų mokyklų užsakymą, o ne į moksleivių kompetencijų ir gebėjimų ugdymą mokykloje, o stojimo į aukštąsias mokyklas metu turi būti vertinamos asmens kompetencijos, motyvaciją ir pasirengimas studijuoti, o ne formalūs kriterijai. Pasak LSAS prezidento Viliaus Morkūno būtina priimti ryžtingus sprendimus peržiūrint ir koreguojant mokymosi programas pačiose mokyklose, aukštosioms mokykloms pertvarkant studijų programų įgyvendinimą studijų ir mokymosi proceso organizavimą orientuojant į moksleivį ir studentą, jų kompetencijų ugdymą, o ne didinant valstybinių brandos egzaminų skaičių ir jų svarbą. Tuo tarpu didžioji dalis aukštųjų mokyklų didindamos reikalavimus moksleiviams, nesiruošia kelti reikalavimų sau, t. y. įvesti minimalius konkursinių balų slenksčius. Taip pat netiesioginis reikalavimas laikyti didesnį brandos egzaminų skaičių nulems profesinę dezorientaciją, o ne kryptingą moksleivių profesinį orientavimą jau nuo pradinių klasių. „Tikimės įsiklausymo į studentų ir moksleivių nuomonę bei racionalaus sprendimo bent iš kolegijų direktorių pusės, kurie šiandien svarstys šį klausimą. Tuo tarpu labai stebina Švietimo ir mokslo ministro neryžtingumas bei atsakomybės primetimas aukštųjų mokyklų vadovams dėl paties patvirtinto įsakymo, kurį jau galima buvo atšaukti bei perkelti diskusijas dėl šio aprašo įsigaliojimo 2015 metais. Todėl raginame švietimo ir mokslo ministrą ir ministerijos darbuotojus kartu su mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis taisyti esamas bendrojo ugdymo ir šiais metais vykusio bendrojo priėmimo spragas, o ne sudaryti sąlygas naujų klaidų atsiradimui“, - teigė LSAS prezidentas. Taip pat LSAS, atsižvelgdama į šių metų bendrojo priėmimo eigą ir jo rezultatus, siūlo įgyvendinti funkcionuojančią profesinio orientavimo sistemą, grįstą valstybės poreikio planavimu, nustatyti minimalių konkursinių balų slenksčius aukštosiose mokyklose, siekiant kokybės, o ne kiekybės, numatyti galimybę visose studijų srityse gauti papildomų balų, vertinant stojančiųjų motyvaciją bei formaliu ir neformaliu būdu įgytas kompetencijas. Taip pat pabrėžiama, jog būtinas tikslinio ir studijų stipendijų finansavimo mechanizmų tobulinimas, atspindintis studentų ir aukštųjų mokyklų lūkesčius, olimpiadų ir konkursų sąrašo išplėtimas bei organizacinių trukdžių pašalinimas stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo metu.
