1996 metais prasidėjusi sodininkų bendrijų privatizacija konfliktų šleifą velka net ir praėjus 16 metų. Du Gėlių gatvės gyventojai, rodos, kalba skirtingomis kalbomis: B. Čerapas piktas ir ant valstybės, ir ant kaimyno, nes negali patvirtinti savo sklypo ribų. Jo nuomone, kaimynas H. Sunelaitis ne tik nenori sutikti su jo sklypo ribomis. Jis esą užpylė servitutinį sodų keliuką ir ant jo pastatė apsauginę tvorelę.
B. Čerapas aiškina esą kaimynas savavališkai prisijungė 5 metrų pločio ir 17 metrų ilgio sodų keliuką.
„Pirmiausia naktį išbetonavo, o ryte atvežė gal 10 sunkvežimių molio ir užpylė. Užgrobtą gabalą kelio jis privatizavo 1996 metais“, – pasakojo B. Čerapas.
Norėdamas patekti į savo sklypą jis turėjo suplanuoti naują įvažą. Tą netrukus ir padarė. Gavęs visus būtinus leidimus, įvažą jis suprojektavo tiesiai iš pagrindinio kelio.
Buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas H. Sunelaitis tokias kalbas vadina nesąmonėmis ir tikina sienelę statęs ne ant keliuko, o savame sklype.
„Naktimis nedirbau, stačiau sienelę ant savo žemės, o keliuko čia niekuomet ir nebuvo. Su kaimyno sklypo ribomis negaliu sutikti, nes jis klastojo dokumentus ir teismams pateikia realybės neatitinkančius planus“, - aiškino H. Sunelaitis.
Maža to, iš B. Čerapo valstybė esą kėsinasi pagrobti 171 kvadratinį metrą žemės. Į Strasbūrą kreipęsis sodininkas už jam padarytą žalą nori 100 tūkst. eurų atlygio. H. Sunelaitis kaimyno užmojus laiko niekiniais ir jau suskaičiavo, kad B. Čerapui yra atriekta 39 kvadratiniais metrais per daug nei turėtų būti. „Nuo 35 metrų ilgio kraštinės keliui reikėtų nupjauti 80 cm, be to, sodo sklypas negali būti didesnis nei 12 arų, o Čerapas turi daugiau“, - aiškino H. Sunelaitis.
Kodėl valstybė nori sodininkų žemės?
2008 metais B. Čerapas panoro, kad jo sklypo ribos būtų teisiškai įformintos. Todėl pasikvietė matininkus, kurie padarė sklypo geodezinę nuotrauką ir atliko kadastrinius matavimus.
Tačiau su išmatuotomis ribomis nesutiko gretimais gyvenantis H. Sunelaitis ir šalia B. Čerapo sklypo besidriekiančio kelio prižiūrėtojas valstybinė įmonė „Kauno regiono keliai“.
Jiems parūpo kelio plotis. Jeigu B. Čerapo sklypo ribos būtų patvirtintos ir jo sklypas užimtų daugiau kaip 12 arų, kelio plotis liktų tas pats. O taip būti esą negali.
12,6 metrų pločio ir 6,33 km ilgio kelias Vaišvydava–Gervėnupis iš vietinės reikšmės valstybiniu keliu tapo 1999 metais.
Iki šiol kadastriniai kelio matavimai taip ir neatlikti, tačiau pagal 2002 metais įsigaliojusį Kelių įstatymą minimalus valstybinės reikšmės keliams reikalaujamas plotis – 18 metrų.
Laikantis šio įstatymo keliui dar prireiktų atriekti žemės tiek nuo B. Čerapo, tiek nuo H. Sunelaičio sklypų kraštinės.
Lietuvos teismai sodininkams jau išaiškino, kad įstatymais numatytų kelio ribų reikia paisyti, todėl teks atiduoti dalį žemės. Ką šiuo klausimu pasakys Strasbūro teismas, teks palūkėti.
