Rugsėjo 21-oji. Kainų komisija oficialiai paskelbė sukurpusi Šilumos ūkio įstatymo projektą, kuriame siūloma pažaboti šilumininkus, o būstų savininkams leisti lengviau atsijungti nuo centralizuoto šildymo bambagyslės.
Toks tempas vertas mažų mažiausiai Guinnesso rekordų knygos, jei ne kokios nors Nobelio premijos. Sukurti įstatymą per tris paras – jau nebe viršgarsinis, bet virššviesinis greitis.
Tačiau kaip neskubėsi, jei iš šalies valdovės lūpų nuskambėjo aiškus nurodymas. Juolab kad komisijai vadovauja pačios D. Grybauskaitės į aukštą kėdę pasodinta D. Korsakaitė. Tokiu atveju būtina stengtis ir tarsi fokusininkui ištraukti triušį iš juodos skrybėlės.
Tik ne visur ir ne visuomet prezidentei taip sekasi. Antai praėjusią savaitę ji aiškiai nurodė, už ką negalima balsuoti būsimuose Seimo rinkimuose: darbiečius, „taipiečius” ir socialdemokratus, kurių atstovai Vilniaus taryboje išdrįso priimti rezoliuciją ir su savo pasiūlymais dėl pigesnės šilumos kreiptis į pačią D. Grybauskaitę.
Bet praėjo ne viena diena, o Vyriausioji rinkimų komisija taip ir nesuskubo imtis sankcijų prieš išsišokėlius, pavyzdžiui, perspausdinti agitacinių plakatų, kuriuose būtų pažymėta: už šias partijas rekomendavo nebalsuoti pati prezidentė.
Gal rinkimų prievaizdai tokie vangūs, kad šios komisijos pirmininką Z.Vaigauską dar vienai kadencijai paskyrė ne šalies vadovė, o Seimas?
Kad ir kaip būtų, reikalai visur pajudėtų, jei Prezidentūra su tokia pačia energija, kaip šilumos ūkio atveju, tvarkytųsi ir kitur.
Tikriausiai Zokniuose jau turėtume kosmodromą, o nacionaliniame stadione žaistų „Chelsea” ar „Barcelona”.
