Prisiminkime 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimus. Tuo metu „Lietuvos ryto“ televizija parodė reportažą kaip organizuotai buvo vežami į Trakų rajono rinkiminę apylinkę, Trakų mieste, iš anksto balsuoti gyventojai iš atokių kaimų.
Reportaže buvo matomi rinkėjus atvežusių transporto priemonių numeriai, žurnalistų pakalbinti rinkėjai atvirai pasakojo, kad už nurodytą partiją pabalsavę gavo pinigų. Bet ir po šio reportažo transportavimas rinkėjų nesibaigė, tik jie buvo išlaipinami ne prie Trakų rajono savivaldybės pastato, o atokesnėse gatvėse. Tiesa, po šio reportažo Trakų rajono teisėsaugininkai sukruto. Buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl rinkimų tvarkos pažeidimų.
Trakų rajono, Lentvario miesto gyventojai pasakojo, kad tuo metu po butus vaikščiojo vienos partijos atstovai ir siūlė 15 litų už balsavimą šios partijos naudai. Kiti gyventojai pasakojo, kad buvo siūlomos ir didesnės sumos: nuo trisdešimties iki 50 litų. Kaip perduoti pinigus ir kaip nupirktąjį kontroliuoti yra sugalvoti gudriausi metodai.
Dažniausiai papirkinėjami alkoholio mėgėjai arba mažas pajamas gaunantys gyventojai.
Kita vertus nėra paprasta pažeidėjus išaiškinti, nes šiam darbui iš anksto ir kvalifikuotai ruošiamasi. Lengviau nutverti tuos, kurie kaimuose papirkinėja gyventojus ir savo transportu veža balsuoti. Bet sunkiau išaiškinti tuos, kurie vaikšto po butus su rinkimine partijos reklama ir papirkinėja gyventojus arba dar gudriau siūlo balsuoti už jų partiją, palieka skrajutes su kandidatų nuotraukomis ir su pažymėtais prie jų portreto reitingavimo eilės numeriais, kuriuos turi surašyti balsuodamas rinkėjas.
Jau ir dabar prasidėjo vojažas po rinkėjų butus. Partijų ar save išsikėlusių kandidatų atstovai lankosi butuose , kalbina, palieka informaciją.
Niekas nesidomi kaip vyksta balsavimas namuose, kai į rinkėjų namus vyksta tik du komisijos nariai be stebėtojų. Ką jie pataria sergantiems, garbaus amžiaus sulaukusiems gyventojams, ar nesiūlo balsuoti už jų atstovaujamą partiją, ar teisingai užklijuoja voką su biuleteniu? Tokiam įtarimui yra pagrindo išgirdus lentvariečių pensininkų pasakojimą, kaip 2011 metais, rinkimų į savivaldybių tarybas metu, į jų namus atvyko Lentvario miesto, Kilimų rinkimų apylinkės du nariai ir siūlė balsuoti iš anksto. Nustebę pensininkai pareiškė, kad jie prašymo, kad komisijos nariai atvyktų pas juos į namus niekam nepateikė ir pasiruošę balsuoti rinkimų apylinkėje.
Tačiau komisijos nariai neatsiprašė dėl klaidos, bet ėmė įkalbinėti pensininkus balsuoti namuose. Tačiau principingų lentvariečių perkalbėti nepavyko, nors įkalbinėjo, pasak jų, apie pusvalandį.
Kodėl komisijos nariai stengėsi, kad namuose balsuotų ir tie gyventojai, kurie prašymų nerašė. Gal čia ir slepiasi rinkimų rezultatų klastojimas?
Trakų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Antanas Rauličkis informavo, kad Trakų rajono policijos komisariatas 2011 metais pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų tvarkos ir įstatymų pažeidimų. Tačiau du tyrimai nutraukti, nes kaltinimai nepasitvirtino, o vienas tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise baigtas. Dviejų kaltinamųjų, įtariamų rinkėjų papirkinėjimu, byla, prabėgus pusantrų metų, perduota Trakų rajono apylinkės teismui. Teismo posėdis numatytas šių metų spalio 15 dieną.
Tačiau Trakų rajono apylinkės teismo atstovas spaudai Darius Kasperskis atsisakė plačiau pakomentuoti rinkimų įstatymo pažeidimų aplinkybes, tarsi ši byla būtų valstybės paslaptis.
Pagal Policijos departamento pranešimus 2011 metų rinkimų metu policijos įstaigos iš viso gavo 255 pranešimus apie įvairius rinkimų tvarkos pažeidimus, buvo pradėta 14 ikiteisminių tyrimų.
2011 m. kovo 7 d .internetiniame laikraštyje „BLOGas.lt“ paskelbtame straipsnyje „Ar viskas gerai su rinkimais Lietuvoje?“ Teisingumo ministras Remigijus Šimašius bandė analizuoti rinkėjų papirkinėjimo problemą ir išvardinęs savivaldybes, kuriose iš anksto balsavo paštu daugiau nei 10 procentų rinkėjų, samprotavo:
“Didesnis rinkėjų aktyvumas šiose savivaldybėse yra nulemtas neproporcingai didele dalimi balsavusiųjų iš anksto, o ne balsavusiųjų rinkimų dieną skaičiaus. Ar tik nėra taip, kad į rinkimus šiose savivaldybėse atvežami/atvelkami tie, kuriems balsavimas yra ne pilietinė teisė, o galimybė užsidirbti kelis litus?
Didesnis balsavusiųjų paštu skaičius beveik visada pasireiškia ten, kur valdantieji savivaldybėje buvo jau kurį laiką ir išlaikė savo pozicijas po rinkimų. Ar tik tai nesusiję su savotiškai įsitvirtinusia valdžios piramide atitinkamose savivaldybėse?
Iš anksto balsavę rinkėjai kaip įprasta neproporcingai daugiau palaikė atitinkamose savivaldybėse laimėjusias partijas.
Šie klausimai kyla analizuojant ne tik šių rinkimų rezultatus – tokia tendencija nuolatinė. Rinkimų rezultatų „keistenybės” reikalauja paaiškinimo:
Ar tikrai Vyriausioji rinkimų komisija padaro viską, kad pažeidimų būtų mažiau, skundai išnagrinėjami kompleksiškai? (Šį kartą, kaip ir kitais kartais, vėl buvo atmesti skundai ir drąsiai patvirtinti įvykusių rinkimų rezultatai).
Ar tikrai policija yra pasiruošusi užtikrinti rinkimų įstatymo pažeidimų prevenciją ir operatyvų tyrimą išankstinio balsavimo dienomis?
Ar Valstybės saugumo departamentas nemato, jog šios tendencijos yra pavojingos Lietuvos Konstitucinei tvarkai?
Ar tikrai prokurorai tiriant pažeidimus skiria jiems deramą dėmesį ir padaro viską, kas įmanoma, kad būtų identifikuoti ne tik balsų pirkėjai, bet ir pirkimo organizatoriai?
Ar politikai, pasisakantys prieš elektroninio balsavimo įteisinimą, nes taip neva bus nesaugu, faktiškai netoleruoja netvarkos, susijusios su išankstiniu balsavimu? (O juk kaip tik elektroninis balsavimas turi reikiamus sisteminius saugiklius nuo balsų pirkimo)”.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas telefonu paklaustas, ar komisija pasirūpino, kad netrukus įvyksiančiuose Seimo rinkimuose nebūtų papirkinėjami rinkėjai, tikino, kad teisėsaugos įstaigos pasiruošusios užkirsti kelią pažeidimams, bet pridūrė, jeigu pilietis žūt būt pasiruošęs už balsavimą gauti pinigų, vargu ar galima jį sulaikyti nuo tokio žingsnio.
Pasak Z. Vaigausko ir rinkimų apylinkės komisija turi aiškintis ar nepažeidinėjama rinkimų tvarka, o paaiškėjus tokiems faktams, turi informuoti VRK. Ar galimi biuletenių pakeitimai po rinkėjų balsavimo namuose? Z. Vaigauskas tikino, kad tai padaryti būtų sudėtinga, nes komisijos nariai likusius nepanaudotus ar sugadintus biuletenius, tiek užklijuotus vokus, turi perduoti rinkimų apylinkės komisijai.
