Archeologai bando nustatyti tikrąsias senųjų XVII amžių siekiančių kapinaičių ribas.
Tyrinėtojai susidomėjo trimis kiemais.
Dviejų šeimininkai neprieštaravo, kad archeologai kasinėtų jų namų teritorijose, o trečiajame gyvenantys žmonės nenoriai bendrauja su tyrinėtojais.
Antradienį archeologės Astos Gerbutavičiūtės vadovaujamos grupės darbą vainikavo sėkmė.
70-uoju numeriu pažymėto namo kieme atkasti keli XVII amžiaus pirmojoje pusėje palaidotų žmonių kapai. Netoliese rasta to laikotarpio moneta – šilingas.
Virš kapų žada pasėti žolę
Toje daržo vietoje, kur antradienį buvo atkasti jau kelis šimtus metų besiilsinčių senųjų panevėžiečių palaikai, auga braškės. Sklypo šeimininkas Kazys Jurevičius leido istorikams darbuotis savo darže.
Panevėžietis vylėsi, kad paieškos bus bevaisės, nes jo kaimynės Onos Paulauskienės darže kasinėtojai rado tik prieš kelis šimtus metų pagamintų keraminių pypkių fragmentų.
Kito kaimyno kieme buvo rasta XVII amžiaus grindinio dalis.
K. Jurevičiui priklauso pusė 70-uoju numeriu pažymėto namo ir pusė žemės sklypo, esančio Senamiesčio gatvėje. Šį nekilnojamąjį turtą jis paveldėjo iš tėvų. Pats panevėžietis gyvena kitoje miesto dalyje, o tėvų palikimą nori parduoti.
Vyras sakė, kad po šių atradimų namo dalį ir sklypą parduoti bus dar sunkiau nei dabar: „Toje vietoje, kur glūdi kapinaičių dalis, užsėsiu žolytę.”
Archeologai siūlo talką
Archeologai norėtų pakasinėti dar ir piečiau esančioje daržo dalyje, tačiau kol kas ten dar auga kopūstai ir burokai.
„Jeigu leistų šeimininkas, tą plotelį patys nurautume ir tęstume darbus”, – sakė A. Gerbutavičiūtė.
Greta esančio daržo šeimininkė O. Paulauskienė džiaugėsi, jog jos kieme ir po namu nėra palaidotų žmonių.
Moteris juokavo, kad archeologai jai padeda nuimti derlių.
„Per dieną kelis kartus nueidavau pas archeologus paklausti, ar kartais nerado kokio aukso puodo”, – juokėsi moteris.
Panevėžietė tvirtino, kad trisdešimt metų gyvendama šioje vietoje net nenujautė, jog visą tą laiką šalia po žeme plytėjo istorinės kapinaitės su šimtais palaidotų žmonių.
„Žinau, jog šiandien atkasė kelis kapus. Bet aš neisiu ten ir nežiūrėsiu”, – vakar kalbėjo O. Paulauskienė.
Statybas teko nutraukti
Tiesa apie kelių šimtmečių senumo kapinaites, ant kurių yra įsikūrę žmonės, paaiškėjo prieš kelerius metus.
O. Paulauskienės kaimynystėje esančiame sklype vienas panevėžietis pradėjo statyti namą.
Senasis medinukas sudegė, todėl šeimininkų anūkas nusprendė pasistatyti naują. Miesto savivaldybė tam davė leidimą. Pradėjus statybas iš po žemių į paviršių ėmė lįsti žmonių kaulai.
Darbai kaipmat buvo sustabdyti. Buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus.
Iš pradžių dėl darbų niekaip nepavyko susitarti miesto savivaldybei ir kultūros paveldo specialistams.
Ginčai persikėlė į teismus. Vėliau Panevėžio savivaldybė tyrimams skyrė 29 tūkstančius litų.
Archeologai nedideliame kelių arų sklype rado daugiau kaip 250 kapaviečių ir nemažai pavienių žmonių kaulų.
Buvo matyti, kad kapinaičių ribos nesibaigia tyrinėtame sklype, jos tęsiasi ir pas kaimynus.
Palaikai atsidūrė dėžėse
XVII–XIX amžiais mirusių žmonių palaikai buvo iškasti ir sudėti į kartonines dėžes. Juos buvo nuspręsta perlaidoti dabar veikiančiose Šilaičių kapinėse.
Iškeltus iš po žemių kaulus laikinai priglaudė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Tačiau palaikų perlaidojimui kitoje vietoje pasipriešino Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio specialistai. Jie pareikalavo kaulus grąžinti ten, kur jie iki šiol gulėjo.
Pradėjus archeologinius senovinių kapinaičių tyrimus reikėjo juos pabaigti. Todėl vilniečiams archeologams pavesta atlikti kasinėjimus keliuose artimiausiuose gyventojų kiemuose.
„Man pirmą kartą teko atlikti tyrimus gyventojų valdose. Teko išsiaiškinti, kaip tokią veiklą reglamentuoja įstatymai. Juose sakoma, kad labai svarbu viską sutarti ir suderinti su kiemo šeimininkais”, – sakė A. Gerbutavičiūtė.
Žemės sklypas, kuriame vietoj sudegusio medinuko turėjo iškilti modernus namas, dabar apaugęs piktžolėmis.
Paveldosaugininkai rekomenduoja, kad savivaldybė šio sklypo šeimininkui pasiūlytų kitą vietą, kur jis galėtų statytis namą.
Tačiau kol kas savivaldybės valdininkai to daryti neskuba. O keli šimtai jame iškastų žmonių palaikų tebelaukia, kol vėl ras ramybę po žeme.
Buldozeriai išdraskė šimtus kapų
* Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas tvirtina, kad šiuo metu jau galima apibrėžti vakarinę ir rytinę kapinaičių dalis.
* Rytinėje dalyje sovietmečiu buvo pastatytas vaikų darželis. Buldozeriai be gailesčio išdraskė šimtus kapų. Tačiau darželyje neilgai aidėjo vaikų balsai. Netrukus jame įsikūrė morgas ir teismo ekspertai.
* Šiaurinėje kapinaičių dalyje plyti asfaltuota Senamiesčio gatvė. Per šią savaitę archeologai tikisi nustatyti ir pietinę istorinio mirusiųjų miesto ribą.
