„Vilniaus vandenų“ vadovus persekioja nešvarių pinigų šmėkla

Kyšiai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, įmonės turto pasisavinimas – tokia skandalinga bendrovės „Vilniaus vandenys” buvusių vadovų praeitis. Didžiausios Lietuvoje vandentiekio bendrovės vadovai į teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratį patekdavo vienas po kito, tačiau savo kaltę įnirtingai neigdavo.

Daugiau nuotraukų (1)

Reda Cibulskytė

2012-09-28 15:49, atnaujinta 2018-03-16 12:16

Rodos, nemalonumų turi ir dabartinis bendrovės vadovas Valentinas Miltienis. Pasklidus informacijai apie Vilniaus vicemerui Romui Adomavičiui mestus kaltinimus kyšininkavimu, į STT iškviestas „Vilniaus vandenų“ vadovas. Teigiama, kad jo vadovaujamos įmonės viešaisiais pirkimais galimai manipuliavo vicemeras R. Adomavičius.  

Už įmonės turto pasisavinimą liko nenubaustas

Buvęs „Vilniaus vandenų” vadovas Bronius Miežutavičius į „Vilniaus vandenis“ atėjo dirbti 1990 metais. Vyras į teisėsaugos nemalonę pateko, kai 2007 metais sausio 2 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo sau skyrė keturių vidutinių atlyginimų dydžio priedą – 35 tūkst. 830 litų. Po dviejų dienų vadovo sąskaita pasipildė beveik 24 tūkst. litų (atskaičius mokesčius).

2010 metais teismas nusprendė, kad B. Miežutavičius viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad bendrovės vadovas padarė ne baudžiamąjį, o drausminį nusižengimą.

B. Miežutavičiaus byla po teismus klajojo ne vienerius metus. Ji buvo nagrinėta Vilniaus apygardos teisme, vėliau buvo peržiūrėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Prokurorai siekė, kad išteisinamasis nuosprendis būtų panaikintas, tačiau galiausiai B. Miežutavičių išgelbėjo suėjęs senaties terminas. Pats bendrovės vadovas savo kaltę ryžtingai neigė ir tikino, kad yra be reikalo tampomas po teismus.

Dėl kyšininkavimo nubaudė lygtine bausme

Buvusio „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Dariaus Norkaus, pareigas ėjusio 2009-2010 metais, ir bendrovės pardavimų ir rinkodaros direktoriaus Nerijaus Laurinaičio darbai pro teisėsaugos akis taip pat neprasprūdo. Įmonės vadovai buvo kaltinami 2010 metų vasarį iš bendrovės „Komsetas“ komercijos direktoriaus P. K. reikalavę 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su minėta bendrove serverinės vizualizavimo paslaugų sutartį.

Teigiama, kad pusė sutartos sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasirašymo dienos. Tačiau bendrovės vadovai, paėmę dalį kyšio, pareikalavo papildomų pinigų, dar 4 tūkst. litų.

Praėjus kuriam laikui N. Laurinaitis susitiko su bendrovės „Komsetas“ vadovu ir nurodė, kad kita dalis kyšio sumos turi būti perduota ne pinigais. Vyriškis pareikalavo jam ir kitam asmeniui nupirkti kelionę į Egiptą. Reikalavimas buvo įvykdytas, minėtos bendrovės vadovas sumokėjo 3 tūkst. 838 litų už N. Laurinaičio ir jo kolegės poilsinę kelionę Šarm aš Šeicho miestą Egipte.

Atsakomybės už kyšininkavimą D. Norkui ir N. Laurinaičiui išvengti nepavyko. Vyriškiai Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo buvo pripažinti kaltais. Jiems buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Abu kaltinamieji privalėjo sumokėti po 2,6 tūkst. litų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisme „Vilniaus vandenų“ vadovai, kaip ir jų pirmtakas, savo kaltės nepripažino.

Buvusiam vadovui taupymas svetimas

Savivaldybių, valstybės įmonių ir savivaldybėms priklausančių bendrovių darbuotojams važinėti į namus tarnybiniais automobiliais yra draudžiama, tačiau šis įstatymas negalioja uždarosioms akcinėms bendrovėms. Šia įstatymo spraga ilgą laiką naudojosi buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Valdas Savickas, tikindamas, kad nenusižengia nei įstatymams, nei etikos normoms.

Nuo namų Panevėžyje iki darbo Vilniuje ir atgal V. Savickas nukeliaudavo 300 kilometrų tarnybiniu automobiliu ir dėl to nė kiek nesigrauždavo. Esą tai jam buvo būtinybė. Tiesa, tokią tvarką bendrovės vadovas ir valdybos pirmininkas nusistatė pats.

Vyras „Lietuvos rytui“ teigė nieko bloga nedaręs, esą jo kelionė į darbą trukdavo tiek pat, kiek ir paprasto vilniečio piko metu į miegamuosius rajonus.

Pasak V. Savicko, bendrovė dėl kasdienių tolimų kelionių nuostolių nepatyrė, o vandens kainai tai įtakos neturėjo. Nors vanduo sostinės gyventojams brango, bendrovės vadovas nebuvo linkęs taupyti ir teisinosi, kaip ir jo pirmtakai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.