Senamiestyje, Šv.Gertrūdos gatvėje, bendrovė „Baltic Construction Projects“ ketina pastatyti trijų aukštų su mansarda komercinį pastatą. Automobiliams bus įrengta požeminė aikštelė.
Paveldosaugininkai tvirtina šiame sklype buvus statinių, tačiau dėl labai prastos būklės jų restauruoti neįmanoma, todėl verslininkų siūlomą naujo užstatymo koncepciją palaimino.
Žemė po namu ir taip nerami
„Mūsų namo sienos vis skilinėja. Kai šalia pradės rausti didžiulę duobę požeminei aikštelei, mums gali baigtis blogai“, – nerimo neslėpė Kumelių gatvės gyventojas Donatas Ugenskas.
Kumelių gatvės 17-ajame name įrengti aštuoni butai, viename jų veikia antikvariatas. Gyventojai jau seniai pastebėjo, kad pastatas vaikšto.
Kad drenažo sistema senamiestyje neefektyvi, liudija ir iš vietos judančios Kumelių gatvės trinkelės. „Jas tik pakloja, ir vėl duobė atsiranda. Žemė čia nuolat juda“, – tikino namo bendrijos pirmininkas D.Ugenskas.
Nebeliks vietų automobiliams
Gyventojams nerimą kelia ir tai, kad naujas pastatas bus prišlietas prie vienos namo sienų, kurioje yra jų vonių langai.
„Užtemdys šviesą, pablogės vėdinimo ir ventiliacijos funkcijos“, – piktinosi D.Ugenskas.
Šv.Gertrūdos gatvėje investuotojai planuoja suprojektuoti 10 automobilių stovėjimo vietų. „Čia mes statome savo automobilius. Jeigu verslininkai atims vietas, neturėsime kur palikti savo transporto priemonių“, – guodėsi gyventojai.
Jie baiminasi, kad šio sklypo užstatymas – tik proceso pradžia. Koncepcijoje numatomas ir antrasis etapas – bus užstatytas M.Valančiaus ir Šv.Getrūdos gatvių kampe esantis sklypas.
Medžius ir sodino, ir pjovė
Kumelių gatvės senbuvis Pranas Algimantas Andriuškevičius pasakojo, kad į žaliąjį skverą, kuris neturi oficialaus skvero statuso, verslininkai pretenduoja nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Kaunietis prisimena, kaip prieš 22 metus prasidėjo sklypo dalybos, kaip buvo išpjautos gyventojų pasodintos liepos.
Medžiai šiame plote vis buvo sodinami ir vėl išpjaunami, ir vėl sodinami. Dabar čia auga keli klevai, eglės. Po planuojamų statybų jų neliks.
Tiesa, įgyvendinę savo projektą verslininkai žada atsodinti išpjautus medžius.
Lengvai pakeitė paskirtį
Gyventojai žino: prieš dvejus metus Kauno taryba keitė kai kuriuos bendrojo miesto plano sprendinius. Į sąrašą pateko ir Kumelių bei Šv.Gertrūdos gatvių sankryžoje esantis žaliasis plotas.
„Netikėtai ir tyliai iš bendrojo naudojimo paskirties sklypas tapo komercinės paskirties. Netrukus sužinojome, kad planuojamos statybos“, – pasakojo D.Ugenskas.
Kauno bendrojo plano pakeitimą miesto taryba antrąkart svarstė 2010 metų liepos pabaigoje. Sąraše atsidūrė ir Šv.Gertrūdos gatvės 51-asis sklypas. 4 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos paskirtis buvo pakeista.
Dangstosi gerais norais?
Dabartinis bendrovės „Baltic Construction Projects“ savininkas Arvydas Palaima tikino prieš septynerius metus įsigijęs šios bendrovės akcijas.
„Ankstesnis savininkas sklypą 99 metams išsinuomojo iš valstybės. Jau tuomet žemės paskirtis buvo komercinė“, – aiškino verslininkas.
Jis nesuvokia, kodėl gyventojai priešinasi investicijoms šiame sklype.
„Siekiame senamiesčio užbaigtumo. Esu už gražų statinį, kuriame bus įrengti apartamentai“, – teisinosi A.Palaima, į šį objektą planuojantis investuoti apie 3,5 mln. litų.
Išryškėtų istorinis senamiesčio veidas
Giedrė Miknevičienė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė
„Norint atkurti istorinį vienos seniausių Kauno senamiesčio vietų vidaus erdvių ir urbanistinio audinio veidą, užstatyti Šv.Getrūdos g. 51-ąjį sklypą yra būtina.
Detaliojo plano sprendiniai turės teigiamą poveikį senamiesčiui ir Kauno pilies prieigų įvaizdžiui. Šis sklypas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, todėl saugomas valstybės.
XIV–XV a. šioje vietoje ėjo trys keliai: vieškelis nuo Kauno pilies į Ukmergę, kelias nuo pilies Vilniaus link, vieškelis nuo Jurbarko per Nerį Nemuno link į Sūduvą. Kelių sankirtoje buvo trikampė turgaus aikštė. Vėliau aikštė buvo išdalyta sklypais ir užstatyta.
Manoma, kad sklypas Šv.Gertrūdos ir Kumelių gatvių kampe galėjo būti užstatytas jau XVII amžiuje. Dar po šimtmečio jis jau priklausė karmelitams, tuo laiku sklype stovėjo medinis gyvenamasis namas.
Dabartinio tuščio sklypo užpildymas išryškintų Kauno senamiesčiui būdingą istorinę urbanistinę struktūrą.“
