Prieš progresinius mokesčius iš esmės pasisakė Lietuvos liberalų sąjūdis ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo mėnesio pajamas iki 8000 litų apmokestinti 20 proc. pajamų mokesčių tarifu, o pajamas, viršijančias šį dydį - 35 proc. tarifu. Pajamos iki 1200 litų, A. Butkevičiaus teigimu, turėtų būti apmokestintos 5 proc. tarifu. Tokius siūlymus sekmadienį per naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto“ televizijos rengiamus debatus išdėstė LSDP lyderis Algirdas Butkevičius.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas per debatus pareiškė, kad jo vadovaujama partija pasisakytų ne už pajamų mokesčio didinimą daugiau uždirbantiems, o už jo mažinimą tiems, kurie gauna mažesnes pajamas. Taip, pasak jo, būtų galima padidinti neturtingiausių šalies gyventojų pragyvenimo lygį.
Politinės partijos „Drąsos kelias“ pirmininkė Neringa Venckienė debatuose sakė, kad „Drąsos kelias“ yra už didesnius mokesčius darbo užmokesčiui viršijančiam 120 000 litų per metus ir dividendams. Paklausta, koks galėtų būti tas didesnis tarifas, N. Venckienė atsakė, kad „maždaug nuo 15 procentų“. Šiuo metu visoms darbo pajamoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ debatuose atstovaujantis šios partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigė, jog tvarkiečiai siūlo, kad didesniu tarifu būtų apmokestintos didesnės nei 3500 litų per mėnesį pajamos.
Be to, pasak V. Mazuronio, progresiniu pajamų mokesčio tarifu turėtų būti apmokestintas ne tik darbo užmokestis, bet ir palūkanos, dividendai bei individualios veiklos pajamos. „Tvarka ir teisingumas“ taip pat siūlo sumažinti pajamų mokestį mažiausiai uždirbantiems gyventojams.
Prieš progresinius pajamų mokesčius pasisakančio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigė, kad progresiniai mokesčiai skatina šešėlinę ekonomiką, atbaido kvalifikuotą darbo jėgą, be to, pasak jo, Lietuvoje yra labai nedaug žmonių, galinčių mokėti didesnius mokesčius. „Tik 5 proc. Lietuvos gyventojų, gauna pajamas, viršijančias 5000 litų per mėnesį“, - pabrėžė E.Masiulis.
TS-LKD lyderis premjeras A. Kubilius teigė, kad Lietuvoje pajamų mokesčiai jau dabar yra progresiniai dėl neapmokestinamo pajamų minimumo. A. Kubiliaus teigimu, TS-LKD pasisakytų už tolesnį neapmokestinamo pajamų minimumo didinimą, kol jis pasieks minimalaus atlyginimo dydį, šiuo metų siekiantį 850 litų. Tačiau, pasak jo, tai reikėtų daryti kartu įvedant visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
PVM koreguotų dauguma partijų, nekeistų konservatoriai ir Liberalų sąjūdis
Tuo tarpu dauguma Seimo rinkimuose dalyvausiančių populiariausių partijų nusiteikusios keisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, išskyrus šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančius konservatorius ir Liberalų sąjūdį.
„Mes nesiruošiame judinti PVM, manome, kad 21 proc. yra optimali šio mokesčio riba, kurios peržengti negalima“, - sakė Liberalų sąjūdžio vadovas.
Jis tikino, kad Liberalų sąjūdis taip pat nesiruošia plėsti PVM lengvatų sąrašo, „nes tai yra neskaidru“.
Konservatorius premjeras A. Kubilius teigė, kad dabartinis PVM turi galioti toliau.
„Jis turi likti, kol ekonomikos augimas neleis jo keisti“, - tvirtino A. Kubilius.
Tvarkos ir teisingumo partijos vadovas V. Mazuronis teigė, kad PVM dydžiai turėtų būti keičiami..
„Pirmas dalykas - PVM nebūtinai turi būti vienas visiems“, - sakė jis.
Pasak V. Mazuronio, jų partija pasisako už tai, kad mėsai ir žuviai galiotų 5 proc. dydžio PVM, kad „nešertume lenkų žemdirbių ir prekybininkų“.
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas teigė, jog apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu turėtų sudaryti geras sąlygas nacionaliniam gamintojui. Tuo tarpu Socialdemokartų partijos lyderis A. Butkevičius tikino, kad socialdemokratai PVM šviežiai ir atšaldytai mėsai mažintų iki 9 proc., viešbučių paslaugoms taip pat taikytų 9 proc. PVM.
Drąsos kelio lyderė N. Venckienė teigė, jog sunkiausia išgyventi be šildymo, vaistų, būtiniausių maisto produktų, todėl duonai, pienui, mėsai, vaistams ir šildymui turėtų būti taikomas 9 proc. PVM tarifas.
Populiariausios partijos - už nekilnojamojo turto mokestį, nesutaria dėl jo dydžio
Populiariausios Lietuvos partijos pasisako už nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tačiau nesutaria, kokio dydžio mokestį įvesti ir kokias lengvatas taikyti.
„Darbo partijos programoje yra nekilnojamojo turto mokesčio sujungimas su žemės mokesčiu, aišku, turi būti nustatytos lubos kainai. Esu įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto mokestis turi būti įvestas“, - sakė Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas.
Darbo partija taip pat siūlo įvertinti pirmojo nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kainą.
„Noriu pataisyti tuos, kurie kalba apie pirmą būstą. Vis tiek reikia pririšti tą būstą prie kainos, nes jis gali kainuoti ir 10 mln. litų. Turi būti nustatytos lubos“, - sakė V. Uspaskichas.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ pasisako už tai, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų įvestas, išskyrus jo taikymą pirmajam nekilnojamojo turto objektui.
„Žmogui neturėtų būtų apmokestintas vienas butas, vienas garažas, vienas sodas“, - sakė šios partijos vadovas V. Mazuronis.
Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis teigia, kad sujungus nekilnojamojo turto mokestį su žemės mokesčiu, mokesčių sistema būtų paprastesnė.
„Mes pasisakome už tų mokesčių sujungimą, tačiau esame prieš to mokesčio visuotinį įvedimą fiziniams asmenims, nes mums atrodo, kad žmogus, įsigijęs nekilnojamąjį turtą, vieną kartą tuos mokesčius jau sumokėjo, jis sumokėjo pajamų mokesčius ir tik tada pirko, tai būtų žmogaus apmokestinimas antrą kartą“, - teigė E. Masiulis.
Partijos „Drąsos kelias“ vadovė N. Venckienė teigė, kad pirmasis objektas turi būti neapmokestinamas.
„Per daug skurdi yra valstybė, kad turtingieji neprisidėtų prie valstybės finansinės politikos“, - sakė N. Venckienė.
Socialdemokratai pasisako už visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą fiziniams asmenims, bet turi būti nustatyta minimali neapmokestinama suma.
„Ji gali būti, kaip šiuo metu - 1 milijonas litų. Šitą įstatymą reikėtų papildyti - atsižvelgti į šeimos narių skaičių. Vienam asmeniui šeimoje irgi turi būti nustatytas neapmokestinamas plotas. Taip pat turi būti nustatyta lengvata žmonėms su negalia. Reikėtų sutvarkyti metodiką nekilnojamojo turto vertinime“, - tvirtino socdemų vadovas A. Butkevičius.
Konservatoriaus premjero A. Kubiliaus teigimu, NT mokestis turi būti įvestas pasirenkant vieną ar kitą modelį.
„Tai gali būti visuotinis mokestis su mažais tarifais, kad ir 1 litas už kvadratinį metrą per metus. Toks mokestis būtų pats pozityviausias“, - sakė A. Kubilius.
Lietuvos populiariausios partijos į euro įvedimą žiūri palankiai, tačiau skubėti nežada
Dauguma populiariausių Lietuvos politinių partijų iš esmės pasisako už Lietuvos prisijungimą prie euro zonos, tačiau mano, kad Lietuva neturėtų skubėti.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje turėtų būti surengtas referendumas.
„Visos diskusijos ar verta, ar neverta stoti į euro zoną yra nieko vertos. Aš esu nuosekliai už tai, kad mes jungtumėmės į euro zoną. Tada, kai pribręs tas laikas“, - sakė A.Kubilius. Jo teigimu, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų, nepaisant to, kada bus įvestas euras.
Debatuose dalyvavusi finansų ministrė I. Šimonytė tvirtino, kad Lietuva neturi alternatyvų eurui.
„Keli dalykai paminėti - valiutų valdyba pirmiausia, tvirtas pririšimas Lietuvos valiutos su euru ir kaip mes patys matėme iki krizės, tai patys tikėjome, kad visi tiki šituo mūsų pririšimu, tačiau kai pradėjo kilti rizikos priedai 2008 metų pabaigoje, 2009-aisiais metais ypatingai sukilo, buvo aišku, kad tik mes tuo tikime, o visi kiti tikisi devalvacijos. Vadinasi, narystė euro zonoje tą riziką panaikintų vieną kartą ir visiems laikams. Skirtingai nuo 2005 metų, kai tai atrodė tik nauda, galbūt pabrangs puodelis kavos, tai dabar yra atsiradę tam tikri kaštai, susiję su mokėjimais į specialiuosius stabilumo mechanizmus.
Tačiau tie kaštai, vis dėlto, neatsveria tos naudos, kuria gali pasinaudoti valstybė, turėdama faktinę narystę euro zonoje - per gerėjančius reitingus, per mažėjančius rizikos priedus, per pigesnį skolinimąsi namų ūkiams ir valstybei, ir galiausiai per bankų sistemos galimybę prieiti prie Europos centrinio banko likvidumo. Ir visa tai yra labai svarbu. Jeigu mes negalvojame pereiti prie klasikinio centrinio banko, o manau, tai būtų gana utopiška idėja, tai kitos išeities Lietuva tiesiog neturi“, - kalbėjo finansų ministrė I. Šimonytė.
Tuo tarpu partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas V. Mazuronis teigė, kad skubėti įsivesti eurą nereikia.
„Euro įvedimas arba neįvedimas turi būti maksimaliai naudingas arba ne. Nereikia skubėti. Reikia referendumo – piliečiai turi pasakyti“, - sakė V. Mazuronis.
Partijos „Drąsos kelias“ pirmininkė N. Venckienė sakė, jog šiuo metu Lietuva neturi galimybių įsivesti eurą.
„Lietuva neturi apskritai savarankiškos finansinės politikos, nes valiutų valdyba yra tose šalyse, kuriose centriniai bankai nesusitvarko. Tai Lietuvoje jau 15 metų yra valiutų valdyba, o tai reiškia, kad savarankiškos finansinės politikos nėra. Tai net ir krizės laikotarpiu konservatoriai neturėjo jokios politikos, vienintelė politika buvo begalinis pinigų skolinimasis. (...) Galima įvesti eurą tose šalyse, kur surišta su vietine valiuta, su litu. Pas mus tai skirtumas yra. Tai aš manau, kad šiuo metu tos galimybės kaip ir nėra“,- kalbėjo N. Venckienė.
Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius ir Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis taip pat pasisakė už euro įvedimą, tačiau abu tvirtino, kad Lietuvai prie euro zonos prisijungti derėtų tik po to, kai baigsis krizė Pietų Europos valstybėse.
„Pasisakome už eurą, tačiau tada, kai tai bus Lietuvai naudinga“, - sakė E. Masiulis.
A. Butkevičius pabrėžė, kad euro įvedimas tėra laiko klausimas. Jis kartu pabrėžė, kad prisijungimas prie euro zonos suteikia privalumų pritraukiant investicijas bei skolinantis užsienio rinkose.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.
