Dvi globos namų lovos miesto centre vilniečiams priminė apie tai, kas laukia mūsų visų. Metalinė senelių namų lova priminė kalėjimą, o nutriušęs čiužinys ir geležinis arbatinukas su pora pačių paprasčiausių tešlainių „Du gaideliai“ – skurdžią senatvės kasdienybę.
Sostinės tarybos narė, pirmininkaujanti Slaugos ir globos reikalų komisijai, sako aplankiusi daugiau nei tris dešimtis globos įstaigų. „Tai, ką pamačiau, mane šokiravo – nuo apleistų, neprižiūrimų žmonių iki visos sistemos nebuvimo, senelių namų vadovų nevaržomo savivaliavimo“, – portalui lrytas.lt pasakojo R. Vanagaitė.
Anot jos, kol dvi ministerijos – Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos – nesusikalbės, tol apie orią senatvę globos namuose kalbos liks tuščiais pažadais. „Dvi neatsiejamos funkcijos – slaugos ir globos – šiandien yra priskirtos skirtingoms ministerijoms, o kai atsakomybė padalinta, jos išvis nėra“, – teigė politikė.
Yra ir teigiamų pavyzdžių
Tiesa, ne visur už uždarų globos namų durų rasime kenčiančius ir raminamųjų prigirdytus senelius. Kaip pasakojo R. Vanagaitė, iš aplankytų globos įstaigų prisimena ir tokių, kur pati norėtų praleisti senatvę.
„Suremontuotos patalpos, švari ir tvarkinga aplinka, nuolatinė medikų priežiūra, šviežias maistas, relaksacijos erdvės – yra ir tokių globos namų, kurių vadovai iš tiesų rūpinasi žmonėms“, – dalijosi R. Vanagaitė.
Kodėl vieni seneliai dienas leidžia negaudami atsigerti, o kiti laiką leidžia moderniai įrengtuose relaksacijos patalpose? Politikės teigimu, visos įstaigos gauna tiek pat pinigų, tik skirtingai juos paskirsto: „Slaugai Lietuvoje pinigų pakanka, trūksta tik žmogiškumo ir ūkiškumo“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, globą teikiančios įstaigos bus pradėtos licencijuoti tik nuo kitų metų.
