Šių metų sausio pradžioje Vyriausybė nusprendė, kad Neringoje iš maždaug 40 teisės reikalavimų neatitinkančių statinių reikia nugriauti šešis, bet ir jie iki šiol stovi kaip stovėję.
Valstybės ryžtą siųsti buldozerius slopina pastatų savininkų grasinimai, kad jie prisiteis milijonus litų už sunaikintą turtą, nes statyboms buvo gauti visi valdininkų leidimai.
– Ką siūlote daryti su legaliai pastatytais, bet teisės reikalavimų neatitinkančiais pastatais? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo premjero sudarytos darbo grupės vadovo, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo.
– Įstatymas leidžia perimti visuomenės poreikiams statinius, jei specialusis arba detalusis teritorijų planas numato, kad tai būtina. Tik tuomet valstybė pastatą gali nugriauti.
Bet, darbo grupės nuomone, Kuršių nerijos tvarkymo planas nepakankamai aiškiai apibrėžia, kuriems objektams reikėtų taikyti šią procedūrą. Todėl rekomenduojame parengti tokį planą, kuris labai tiksliai apibrėžtų, kurie objektai griautini, ir aiškiai argumentuotų, kodėl tai būtina daryti.
– Ar darbo grupė parengė rekomendacijas tik dėl Kuršių nerijos pastatų?
– Nagrinėjome padėtį Kuršių nerijoje, bet mūsų siūlymai galėtų būti taikomi ir kitose vietose, žinoma, tais atvejais, kai statiniai pastatyti legaliai. Kai statybos savavališkos, tiesiog reikia tuos pastatus griauti teismams priėmus atitinkamus sprendimus.
Be abejo, šiuo atveju teisminės procedūros ilgiau trunka, bet tai daug aiškesni atvejai. Pats statytojas įpareigojamas griauti nelegalų pastatą. Jei jis to nedaro, griauna valstybė ir vėliau prisiteisia išlaidas. Apie atlygį savininkui negali būti ir kalbos.
Kai statinys išdygsta remiantis savivaldybės išduotais leidimais ir patvirtintais detaliaisiais planais, padėtis kitokia. Taip nutiko ir Neringoje. Klaipėdos apskrities vadovai buvo pritarę detaliesiems planams. Vadinasi, pastatyta teisėtai, todėl griaunant teks atlyginti žalą.
– Gal nereikėtų tokių pastatų ir griauti, jei jie nekelia aplinkai didelės grėsmės?
– Manau, reikia ieškoti aukso vidurio.
Viena vertus, kai pastatas neatitinka teisės reikalavimų, nors pastatytas ir su leidimais, valstybė negali užsimerkti prieš tai vien todėl, kad jį griaunant bus nuostolių biudžetui.
Kita vertus, būtina atidžiai išnagrinėti, ar teisės normų neatitikimas toks svarbus, kad valstybei verta patirti nuostolių ir pastatą griauti.
Kuršių nerijos tvarkymo plano rengėjai patys daug diskutavo ir nusprendė, kad kai kurių statinių, jei jie tik šiek tiek ką nors pažeidžia, galima ir negriauti.
Juk jei pastatas išlindęs kokį metrą daugiau, nei leistina, vargu ar verta dėl to patirti, pavyzdžiui, 10 mln. litų nuostolių.
Sprendimą griauti turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba.
Bet tokiais atvejais reikėtų informuoti ir Vyriausybę – ji turėtų įvertinti, ar verta patirti nuostolių ir pastatą griauti.
– Ar griaunant tokius statinius nereikėtų valstybei prisiteisti patirtą žalą iš valdininkų, kurie išdavė leidimus?
– Reikėtų taip elgtis, bet yra kai kurių kliūčių. Anksčiau pati teritorijų planavimo priežiūros sistema buvo netobula.
Dabar daugiausia tenka išsrėbti košę, kuri buvo užvirta jau panaikintos įstaigos – apskričių administracijų. Jos buvo suinteresuotos statybų plėtra, dažnai veikdavo ranka rankon su savivaldybėmis.
Perdavus apskričių funkcijas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, leidimų statyti pažeidžiant teisę beveik nepasitaiko.
Dėl anksčiau neteisėtai išduotų leidimų kreipėmės į teisėsaugą. Bet dažniausiai teisinei atsakomybei jau būna suėję senaties terminas ir nieko padaryti negalima. Žinoma, kyla klausimas, kodėl klaidos buvo pastebėtos tik praėjus daug laiko.
– Manote, dabar jau neįmanomi atvejai, kad būtų statoma nesilaikant teisės normų, bet turint visus leidimus?
– Tokių atvejų rizika smarkiai sumažėjusi.
Žinoma, statybas prižiūrinčiose įstaigose visada yra didesnė korupcijos rizika. Todėl siekiame kuo didesnio skaidrumo derinant statybų dokumentus, vis daugiau teisinių procedūrų perkeliame į elektroninę erdvę. Tai sumažina korupcijos prielaidas.
