„Reikia tikėtis, kad ateinantys rinkimai Lietuvoje iš tiesų neturės įtakos jau sutartiems pirmininkavimo prioritetams ir galėsime šią savo pareigą paversti galimybe, pavyzdžiui, užsitikrinant dar platesnę Europos Sąjungos paramą savo energetiniams projektams. Ne tiek paramą finansine prasme, kiek tų projektų padarymą strateginiais interesais visos Europos“, - antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė J. Neliupšienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva ES pirmininkaus pirmą kartą, ir jau vien dėl to valstybei pasirengti tam buvo sunkiau negu kitoms šalims.
„Pavyzdžiui, Airija, kuri pirmininkaus prieš mus, tai darys jau septintą kartą. Tai galime įsivaizduoti, kad jie turi ir parengtus žmones, ir nusistovėjusias institucijas. Tuo tarpu Lietuvai reikėjo pradėti pasirengimą nuo nulio, ir mums tai buvo pakankamai didelis iššūkis - ir parengti žmones, ir sustyguoti savo institucijų veiklą“, - tvirtino prezidentės patarėja.
Tačiau, J. Neliupšienės teigimu, pirmininkavimas padės Lietuvai suvokti savo vietą Europoje.
„Pirmininkavimas ES mums padės pajusti, kad iš tiesų esame europiečiai, ir Europa yra ne ten kažkur Briuselyje, o kad Europa yra Vilniuje, Lietuvoje. Europos Sąjunga yra labai dalykiška institucija, ir tos tokios pompastikos ar ceremoninių susitikimų galbūt Vilniuje ir nematysime, bet daugybė žmonių, tiek valstybės tarnautojų, tiek verslo, tiek nevyriausybinių organizacijų, bus įsitraukę į procesą“, - sakė J. Neliupšienė.
Prezidentės patarėja taip pat sakė, kad, didžiajai daliai ES šalių taupant, tikėtis ryškaus ES biudžeto didėjimo 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje neverta, ir Lietuva turi siekti, kad šalies dalis, gaunama iš to biudžeto, bent jau nesumažėtų.
„Beveik visos šalys narės labai griežtai taupo. Jos vykdo griežtą finansinės drausmės politiką, todėl sunku tikėtis, kad Europos Sąjungos biudžetas kažkaip drastiškai didėtų ar būtų perdėm išpūstas, lyginant su tuo, kokį šiuo metu turime, dėl kurio derėjomės prieš septynerius metus. Todėl ir Lietuvos interesas yra užsitikrinti, kad tokiame nedidėjančiame biudžete mūsų galimybės būtų ne mažesnės, negu dabar turime“, - sakė J. Neliupšienė.
Pasak jos, norint to pasiekti, svarbu, kad ES, skirstydama pinigus, laikytųsi nediskriminacinio principo ir, pavyzdžiui, išmokos žemdirbiams būtų paskirstomos proporcingai visose valstybėse narėse, struktūrinė parama skiriama toms valstybėms, kurioms pagal pragyvenimo lygį dar reikia pasivyti ES vidurkį, strateginiams energetiniams ir transporto projektams skiriamas pakankamas finansavimas.
