„Reikia tikėtis, kad ateinantys rinkimai Lietuvoje iš tiesų
neturės įtakos jau sutartiems pirmininkavimo prioritetams ir
galėsime šią savo pareigą paversti galimybe, pavyzdžiui,
užsitikrinant dar platesnę Europos Sąjungos paramą savo
energetiniams projektams. Ne tiek paramą finansine prasme, kiek tų
projektų padarymą strateginiais interesais visos Europos“, -
antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė J. Neliupšienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva ES pirmininkaus pirmą kartą, ir jau
vien dėl to valstybei pasirengti tam buvo sunkiau negu kitoms
šalims.
„Pavyzdžiui, Airija, kuri pirmininkaus prieš mus, tai darys jau
septintą kartą. Tai galime įsivaizduoti, kad jie turi ir parengtus
žmones, ir nusistovėjusias institucijas. Tuo tarpu Lietuvai reikėjo
pradėti pasirengimą nuo nulio, ir mums tai buvo pakankamai didelis
iššūkis - ir parengti žmones, ir sustyguoti savo institucijų
veiklą“, - tvirtino prezidentės patarėja.
Tačiau, J. Neliupšienės teigimu, pirmininkavimas padės Lietuvai
suvokti savo vietą Europoje.
„Pirmininkavimas ES mums padės pajusti, kad iš tiesų esame
europiečiai, ir Europa yra ne ten kažkur Briuselyje, o kad Europa
yra Vilniuje, Lietuvoje. Europos Sąjunga yra labai dalykiška
institucija, ir tos tokios pompastikos ar ceremoninių susitikimų
galbūt Vilniuje ir nematysime, bet daugybė žmonių, tiek valstybės
tarnautojų, tiek verslo, tiek nevyriausybinių organizacijų, bus
įsitraukę į procesą“, - sakė J. Neliupšienė.
Prezidentės patarėja taip pat sakė, kad, didžiajai daliai ES
šalių taupant, tikėtis ryškaus ES biudžeto didėjimo 2014-2020 m.
finansinėje perspektyvoje neverta, ir Lietuva turi siekti, kad
šalies dalis, gaunama iš to biudžeto, bent jau nesumažėtų.
„Beveik visos šalys narės labai griežtai taupo. Jos vykdo
griežtą finansinės drausmės politiką, todėl sunku tikėtis, kad
Europos Sąjungos biudžetas kažkaip drastiškai didėtų ar būtų perdėm
išpūstas, lyginant su tuo, kokį šiuo metu turime, dėl kurio
derėjomės prieš septynerius metus. Todėl ir Lietuvos interesas yra
užsitikrinti, kad tokiame nedidėjančiame biudžete mūsų galimybės
būtų ne mažesnės, negu dabar turime“, - sakė J. Neliupšienė.
Pasak jos, norint to pasiekti, svarbu, kad ES, skirstydama
pinigus, laikytųsi nediskriminacinio principo ir, pavyzdžiui,
išmokos žemdirbiams būtų paskirstomos proporcingai visose
valstybėse narėse, struktūrinė parama skiriama toms valstybėms,
kurioms pagal pragyvenimo lygį dar reikia pasivyti ES vidurkį,
strateginiams energetiniams ir transporto projektams skiriamas
pakankamas finansavimas.