Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos administracinis teisme (VAAT)
antradienį nagrinėjant Baltarusijos piliečio skundą dėl
Migracijos departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio ir laikinos
apsaugos.
Byla nagrinėjama viešai, nes to paprašė pats S. Zacharčenka.
Jis tvirtino, kad jo duomenų atskleidimas žalos jam nepadarys.
Teismas prieš bylos nagrinėjimą buvo priėmęs nutartį, kad byla
dėl prieglobsčio bus nagrinėjama ne viešai. Paprastai tokios bylos
vyksta uždaruose posėdžiuose, tačiau teisėjų kolegija nusprendė
išklausyti pareiškėjo ir, sužinojusi jo poziciją dėl viešumo,
nutarė jai neprieštarauti.
Baltarusiui atstovauja Lietuvos valstybės skirta advokatė Laura
Gumuliauskienė, jis su teismu bendrauja padedamas rusų kalbos
vertėjos. Pagal galiojančius įstatymus, asmuo Lietuvos teismuose
gali kalbėti savo gimtąją kalba.
Migracijos departamentas savo ruožtu prašo skundą atmesti. Ši
institucija į teismą savo atstovo neatsiuntė. Kadangi departamentui
apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teisėjų kolegija nusprendė
nagrinėti šiai šaliai nedalyvaujant.
Savo atsiliepime Migracijos departamentas teigia, kad priėmė
pagrįstą ir teisėtą sprendimą Baltarusijos piliečio atžvilgiu
ir kilmės šalyje jam grėsmės nebus.
S. Zacharčenka antradienį teisme pakartojo, kad iš Baltarusijos
kariuomenės dezertyravo, nes atsisakė pasirašyti dokumentus dėl
fizinės jėgos naudojimo prieš civilius gyventojus.
Savo skundu vaikinas prašo teismo įpareigoti Migracijos
departamentą išnagrinėti jo prašymą tinkamai iš naujo. Suteikti
prieglobstį šiam Baltarusijos piliečiui prašo ir Lietuvoje
Piliečių gynybos paramos fondas. Jo vadovas Stasys Kaušinis BNS
rodė pirmadienį pasirašytą pareiškimą Migracijos departamentui.
Posėdžio pradžioje S. Zacharčenkos ir jos advokatės prašymu
prie bylos prijungė charakteristiką iš mokyklos, taip pat raštą
dėl kratos namuose.
Prieš prasidedant bylos nagrinėjimui iš esmės bylos kolegijos
teisėjas Henrikas Sadauskas S.Zacharčenkos paprašė prieiti prie jo
ir pasakyti, ar byloje esantys dokumentai yra jo paties pasirašyti.
„Ar jums buvo išversta, ką jūs pasirašėte?“ - pareiškėjo
teiravosi teisėjas.
S.Zacharčenka teigė, kad jo inspektorius blogai kalbėjo
rusiškai, o dokumentai, kuriuos jis pasirašė, visiškai nebuvo
išversti.
„Kaip pasirašinėjote, jei nevertė? Jūs įsipareigojote
Lietuvos Respublikai vykdyti prieglobsčio prašytojo pareigas. Kur
išvykot?“ - klausė teisėjas.
Vėliau iš bylos medžiagos galima suprasti ir to pats
S.Zacharčenka BNS neneigė, kad atvykęs į Lietuvą, jis joje
paprašė prieglobsčio, kurį laiką pagyveno, o paskui išvyko į
Norvegiją. Baltarusis BNS tvirtino nepamenąs, kada tai įvyko. Pasak
jo, būdamas Pabradėje iš Lietuvos specialiųjų tarnybų jis gavo
perspėjimą, kad dažnai nevaikščiotų į parduotuvę, nes juo
domisi Baltarusijos specialiosios tarnybos.
Pabradėje Užsieniečių registracijos centre gyvenantis
S.Zacharčenka turi teisę išeiti iš centro teritorijos ribotą
laiką.
Jo advokatė L.Gumuliauskienė BNS sakė, kad Norvegija jos
klientą grąžino Lietuvai, kurioje jis buvo pasiprašęs
prieglobsčio ir iš kurios jis išvyko.
Lietuvos generalinė prokuratūra yra gavusi kelis Baltarusijos
pagalbos prašymus dėl S.Zacharčenkos, tačiau plačiau jų
nekomentuoja.
Baltarusijos naujienų portalas „Beloruskij partizan“ rugsėjo
pradžioje pranešė, kad iš Baltarusijos kariuomenės pernai
pabėgęs 22 metų jaunesnysis seržantas S. Zacharčenka laukia
ekstradicijos.
S. Zacharčenka interviu portalui teigė iš Baltarusijos sprukęs,
kai atsisakė pasirašyti pasižadėjimą, kad esant reikalui šaudys
į civilius šalies gyventojus, tačiau Lietuva nepatenkino jo
prašymo suteikti prieglobstį.
S. Zacharčenka nelegaliai Lietuvos ir Baltarusijos sieną perėjo
2011 metų liepą. Tuo metu Baltarusijoje vyko vadinamosios tylos
akcijos prieš diktatoriumi vadinamą Baltarusijos prezidentą
Aliaksandrą Lukašenką.
Šiemet gegužės 4 dieną Migracijos departamentas atsisakė
suteikti prieglobstį S.Zacharčenkai, gegužės 17 dieną baltarusis
šį sprendimą apskundė teismui.
„Akivaizdu, kad Migracijos departamentas neįsigilino į visas
aplinkybes, dėl kurių S.Zacharčenka buvo priverstas pasišalinti
iš savo valstybės. Kilmės valstybėje jo sveikatai, gyvybei ir
žmogaus teisėms gresia pavojus. Jis atsisakė pasirašyti
pasižadėjimą daryti nusikaltimus, kurie vertinami kaip
tarptautiniai nusikaltimai“, - teismui sakė Baltarusijos piliečio
gynėja.
Pasak jos, laikinas S. Zacharčenkos pasišalinimas į kitą šalį
negali būti vertinimas kaip vilkinimas - priešingai jis buvo
suinteresuotas, kad sprendimas dėl prieglobsčio būtų priimtas
greičiau.
Posėdyje liudytojais apklausti Piliečių gynybos paramos fondo
direktorius S.Kaušinis ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto
teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.
Pastaroji BNS tvirtino, kad Migracijos departamentas sprendime
dėl S. Zacharčenkos pasirėmė vidaus reikalų ministro patvirtintu
aprašu, kuriame numatyta, kad baudžiamasis persekiojimas už
atsisakymą vykdyti tarptautinius nusikaltimus gali būti laikomas
pagrindu suteikti prieglobstį, jeigu tas atsisakymas buvo padarytas
taikos metu.
„Bet tie patys nusikaltimai yra nurodyta, kad jie suprantami, kaip
juos apibrėžia tarptautinė teisė. Tie patys nusikaltimai, ypač
civilių šaudymas, kaip nusikaltimas žmoniškumui, nebūtinai gali
būti atliekamas vien karinio konflikto metu, jis gali vykti taip ir
taikos metu“, - sakė J.Guzevičiūtė.
Jos manymu, Migracijos departamentas susiaurintai aiškino
aprašą, susiaurindamas nusikaltimų žmoniškumui taikymo sritį.
„Migracijos departamentas sakė, kad aprašas numato, kad
baudžiamasis persekiojimas už dezertyravimą, kada buvo atsisakoma
atlikti nusikaltimus taikus metu, nėra laikomas pagrindu suteikti
prieglobstį asmeniui priimančioje valstybėje“, - BNS sakė
J.Guzevičiūtė.
Piliečių gynybos paramos fondo direktorius S.Kaušinis teismui
pasakojo, kad yra vykęs į Baltarusiją stebėti rinkimų ir
referendumo. Jis pasakojo apie valdžiai nepaklususių žmonių
kankinimus šalčiu, elektros šoko prietaisais, vertimą
bendradarbiauti su KGB ir rašyti malonės prašymus prezidentui. Jam
teko bendrauti su žmonėmis, kurie vėliau dingo.
Su S. Zacharčenka jis susitiko rugsėjo 5 dieną Pabradėje ir
bendravo su juo.
„Jis (S. Zacharčenka-BNS) pasakojo, kad tikėjosi tarnauti
humaniškoje kariuomenėje, tačiau patyrė karininkų smurtą. (...)
Jis bijo, kad juo bus susidorota. Manau, kad jo gyvybei grėstų
pavojus“, - sakė teismui S.Kaušinis.
Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, komentuodamas
Lietuvos elgesį baltarusio atžvilgiu, yra sakęs, kad Lietuva
neskubės jo išduoti Baltarusijai.
Pabėgęs karys šiuo metu gyvena Užsieniečių registravimo
centre Pabradėje, esančiame netoli Baltarusijos sienos.
S. Zachrčenka BNS sakė, kad kas mėnesį savo išlaidoms gauna 35
litus.
„Laukiu teigiamo teismo sprendimo. Manau, kad mano skundas bus
patenkintas“, - BNS teigė jis.
Teismas savo sprendimą skelbs spalio 12 dieną.