Kiekvieną dieną vis anksčiau temstant ir vėliau švintant kauniečiai nežino, kam skųstis dėl tamsių gatvių, įvažiavimų į kiemus, tiltų, laiptų, viešojo transporto stotelių ir ypač pėsčiųjų perėjų. Į modernius europinius miestus besilygiuojantis Kaunas naktimis atrodo lyg įstrigęs viduramžiuose.
Kai spalio pabaigoje laikrodį pasuksime valanda atgal, tamsos ir nerimo bus dar daugiau.
Gatvių apšvietimu besirūpinantys atstovai gūžčioja pečiais tvirtindami, kad neturi iš kur gauti lėšų visam miestui apšviesti.
Ar tikrai vakarais ir naktį Kaune tamsu? Kur ir kodėl tamsiausia? O gal kauniečiai nepelnytai keiksnoja miesto valdžią ir gatvių apšvietėjus? Pasivaikščiokime po vakarėjantį Kauną.
Stotelė – pinklės keleiviams
Prieš pat pusę aštuntos vakaro įsižiebia pirmieji šviestuvai. Jie ryškiai apšviečia Laisvės alėją ir kiek blankiau daugelį aplinkinių gatvių.
Tačiau vos keli šimtai metrų nuo miesto centro esanti Parodos ir dalis K.Petrausko bei Radastų gatvių skendi visiškoje tamsoje.
Kritikos miesto valdžiai ir apšvietėjams negaili Radastų gatvės gyventojai. Jie piktinasi, kodėl nuo vasaros netvarkomi trys nedegantys žibintai, o šalia esanti Sporto stotelė – be jokio žiburėlio. Kaip ir nemaža dalis šalia Kauno viešosios bibliotekos spalvotais lapais pasipuošusio parko.
„Keliskart kreipėmės į tarnybas, sakėme, jog mums nesaugu vaikščioti, bet niekam nė motais. Apšvietėjai nereagavo net į nelaimę, kurios metu susižalojo mūsų kaimynų trylikametė dukra. Iš šokių būrelio grįžtanti paauglė neapšviestoje Sporto stotelėje lipo iš autobuso, užkliuvo už nelygaus grindinio ir pasitempė kojos sausgysles“, – pasakojo Radastų gatvėje gyvenanti Birutė.
Šilainiškiai netiki pažadais
Savanorių, Karaliaus Mindaugo prospektų, senamiesčio ir daugelio miegamųjų miesto rajonų gyventojai tamsa gatvėse, skirtingai nei daugiabučių namų kiemuose, skųstis neturėtų.
Išimtis – Šilainiai, Baltų prospektas, kurio gyventojai linkę laidoti viltį, kad ši vieta kada nors bus apšviesta.
„Patys matote, čia tamsu nors pirštu į akį durk. Kiekvienais metais girdime pažadus, kad yra parengtas techninis prospekto apšvietimo projektas ir artimiausiu metu bus įrengti žibintai. Tačiau pažadai taip ir lieka pažadais“, – kalbėjo sutiktas šio prospekto gyventojas Antanas Barauskas.
Vilijampolėje ypač tamsi Brastos gatvė – jos apšvietimo projektas taip pat parengtas, tačiau niekaip neįgyvendinamas. Sunku įsivaizduoti, kokie drąsuoliai vakare galėtų vaikščioti šalia šios gatvės įrengtu šaligatviu ar važiuoti dviračių taku.
Tamsiuoju paros metu čia nejauku net vairuoti automobilį. Aklinoje tamsoje net nesant rūko ar nelyjant pamatyti netyčia į gatvę išėjusį žmogų, ypač jei jis be atšvaitų, būtų labai sudėtinga.
Kelias į mokyklą – be šviesų
Šančiuose maloniai nustebina apšviestos mažos ir siauros Krantų bei aplinkinės gatvės, tačiau visiška tamsa pasitinka A. Juozapavičiaus prospektas.
Ypač baugi vieta – ruožas nuo Vokiečių gatvės iki remontuojamo Panemunės tilto. Čia, kol vyksta A.Juozapavičiaus prospekto remonto darbai, įrengtas aplinkelis.
Maždaug kilometro ilgio kelio ruože šviestuvų nėra, o šiuo prospektu nuolat į mokyklą vaikšto vaikai.
„Daugelio mūsų moksleivių ir pedagogų keliai į mokyklą ir iš jos yra visiškai tamsūs. Neapšviestas ne tik ruožas iki tilto, bet ir šalia Nemuno įrengti dviračių takai. Jais nemažai vaikų ateina ar atvažiuoja į mokyklą“, – tvirtino Šančių vidurinės mokyklos direktorius Romanas Jasulaitis.
Nors Kauno valdžia miestiečiams ne kartą porino, kad pėsčiųjų perėjos bus apšviestos iš abiejų pusių, Šančių mokyklos moksleiviai priversti vaikščioti visiškai neapšviesta Vokiečių gatvę kertančia pėsčiųjų perėja.
Sunku pastebėti pėsčiuosius
Prastai apšviestų ar be jokio žiburėlio paliktų pėsčiųjų perėjų mieste yra ir daugiau.
Viena itin nesaugių perėjų – šalia Petrašiūnuose esančių vaikų lopšelių-darželių „Šilelis“ ir „Drevinukas“.
„Esame prašę apšviesti Giraitės gatvę ir joje įrengtą pėsčiųjų perėją, tačiau tai apšvietėjams nė motais. Šioje vietoje vaikščioti labai nesaugu, nes vairuotojai sunkiai pastebi pėsčiuosius. Be to, eiti tamsia gatve tiesiog baisu“, – kalbėjo „Šilelio“ direktorė Nijolė Juozaitytė.
Abiejų darželių darbuotojai ir mažylių tėvai džiaugiasi bent tuo, kad po ilgų prašymų prieš porą metų buvo apšviesta R.Kalantos gatvė. Ja į vaikų ugdymo įstaigas vaikšto didžiausias darželinukų srautas.
Ant tilto nėra nė gyvos dvasios
Naktį šviesomis nepasipuošia ne tik dalis gatvių, bet ir kai kurie Kauno tiltai bei laiptai.
Ypač niūriai atrodo į Nemuno salą, kur stovi naujoji „Žalgirio“ arena, vedantys tiltai. Labai keista, kad miesto centre milžinišką pastatą suprojektavę specialistai nenumatė jo apšvietimo: nuspręsta, kad pakaks teleskopinių areną apšviečiančių šviestuvų.
Kai nėra renginių, tiltais į Nemuno salą traukia viena kita besibučiuojančių įsimylėjėlių porelė ar šunis vedžiojantys kauniečiai.
Visiška tamsa gaubia ir Panemunės pėsčiųjų tiltą per Nemuną. Šioje vietoje per keliolika minučių nepavyko sutikti nė gyvos dvasios.
Net kai akys šiek tiek pripranta prie tamsos, miesto laiptai atrodo bene pavojingiausios miesto vietos. Nors daugelis jų daugiau ar mažiau apšviesti, akivaizdu, kad miestiečiai sutemus vaikščioti laiptais vengia.
Praeivių kone iki vidurnakčio netrūksta tik ant miesto centrą su Žaliakalniu jungiančių laiptų. Sportinę aprangą vilkintys vyrai, neaišku, sportininkai ar piktų kėslų turintys užpuolikai, savaitės vidurio vakarą drąsiai lipo ir leidosi visiškai neapšviestais laiptais, kurie veda iš Laisvės alėjos pradžios į Mažąjį Ąžuolyną.
Gatvėms apšviesti stinga 11 mln. litų
Algirdas Vaitiekūnas, Energetikos skyriaus vedėjas
„Kaune neapšviestos 322 gatvės. Tamsoje skendi ne vien mažos gatvelės. Apšvietimo trūksta Baltų prospekte, Parodos, J. Naujalio, M. Gimbutienės, Prancūzų, Rožių, Gailutės, Vaišvydo gatvėse, dalyje Taikos prospekto, Lakūnų plento, K. Petrausko, Mosėdžio gatvių.
Jau parengti daugelio gatvių apšvietimo techniniai projektai. Pirmiausia imsimės apšviesti Baltų prospektą ir Panemunės pėsčiųjų tiltą.
Numatyta apšviesti ar paryškinti apšvietimą ties 200 pėsčiųjų perėjų.
Pirmiausia apšviečiamos tos zonos, kuriose yra intensyviausias eismas ar didžiausias pėsčiųjų srautas.
Visoms Kauno gatvėms apšviesti reikėtų papildomų 11 milijonų litų, trūksta dar 4,5 tūkst. šviestuvų.
Dalis šviestuvų gelžbetoninių atramų yra senesnės nei 40 metų, todėl jas būtina pakeisti. Per metus pakeičiama per 50 atramų. Atnaujinti būtina ir visus 312 apšvietimo valdymo punktų. Kol kas pakeista tik 10.
Jei miesto negaubia rūkas ir nelyja, apšvietimas spalį Kaune įjungiamas 19 val. 17 min. ir išjungiamas 7 val. 17 min. Dėl prastų orų sąlygų žibintai gali būti įjungiami maždaug pusvalandžiu anksčiau.“
˙
