Į susitikimą su sostinės gyventojais N. Venckienę atlydėjo didelis būrys bendražygių: žurnalistai Valdas Vasiliauskas, Vytautas Matulevičius, Julius Girdvainis, profesorius Povilas Gylys, lenktynininkas Stasys Brundza, Seimo narė Aurelija Stancikienė, kartu su „Drąsos keliu“ į Seimą kandidatuojantys, teisininke save vadinanti Irena Malinauskienė, aktorius Česlovas Stonys, Daugirdas Gruodis, Vytautas Budnikas.
Tarp kandidatų į Seimą tribūnoje atsisėdo ir disidentė Nijolė Sadūnaitė, kurios apie 15 minučių užtrukusi liepsninga kalba apstulbino net ir N. Venckienės šalininkus.
„Visus, visus į šiukšlyną. Dabar kaip tik ruduo, kaip lapus visus iššluosime“, - dar prieš susitikimą kalbėjo N. Sadūnaitė.
Aiškino nemokanti meluoti
Pirmajai žodis susitikime buvo suteiktas neformaliai „Drąsos kelio“ lyderei. "Kiekvieno iš mūsų gyvenimo vingiai yra nenuspėjami. Aš niekada nemaniau, kad man teks susidurti su tokia neteisybe gyvenime ir tiek iškentėti. Aš turėjau du kelius arba pasirinkti darbą, pasirinkti darbą teisme, ar universitete, doktorantūrą, arba pasirinkt savo brolio mergaitę ir kovą už ją", - savo kalbą pradėjo N. Venckienė.
Pasak jos, pasirinkusi brolio mergaitę ir kovą už ją, ji prarado viską: darbą, studijas, brolį ir mergaitę, kuri dabar auga „įtariamojo pedofilo aplinkoje“.
Kaip ir per kiekvieną panašų susitikimą, N. Venckienė pasigyrė savo partijos protais, esą „Drąsos kelio“ sąrašuose yra gydytojų, pedagogų, profesorių bei prakalbo savo mylima tema – migracija.
„Gyventi toliau taip negalime, esame išsivaikščiojanti tauta, kurios milijono jau nėra“, - sakė ji.
Prakalbusi apie politinius debatus, N. Venckienė pradėjo šaipytis iš kitų partijų, esą jie daug kalba, bet jų kalbos tuščios, o ji kalba mažai, nes nemoka meluoti.
Apie programą beveik nekalbėta
Apie migraciją šiek tiek kalbėjo ir „Drąsos kelio“ kandidatas Fabijoniškių mikrorajone A. Gruodis. Vyras sakė beveik 15 metų gyvenęs užsienyje, tačiau sugrįžęs, nes jo tėvynė yra pavojuje.
„Nors mums daug kas sako, kad esame saugūs, kad esame NATO, tačiau tėvynė pavojuje. Lietuva išvažiuoja, o šiai Vyriausybei yra svarbu tik tie 4,5 milijardai litų, kuriuos jie atsiunčia į namus. Noriu, kad ryšys su emigrantais būtų atstatytas. Dabar tik aklai vykdomos ES direktyvos, bet neginama valstybė “, - aiškino „Drąsos kelio“ kandidatas.
Pasak S. Brundzos, Lietuvos žmonės yra labai kantrūs, tačiau mūsų valdžia visiškai degraduoja, esą jau neliko opozicijos ir pozicijos, nes visi veikia kartu ir viskuo dalinasi. Savo kalboje kažkada garsus lenktynininkas daugiausia dėmesio skyrė kontrabandai. Anot jo, dabar kas trečia surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.
Iš kur jis tai sužinojo? „Labai lengva sužinoti, patikrinti, reikia tik išversti šiukšliadėžę ir suskaičiuoti joje esančias cigaretes“, - net neklausiamas iš kur tokia statistika, susirinkusiems paaiškino S. Brundza.
„Politinė sistema turi būti pakeista“, - sakė P. Gylys, tačiau, kaip tai turėtų būti padaryta, nepaaiškino.
Iš politikos pasitraukęs ir vėl sugrįžęs profesorius mieliau kalbėjo apie gegužės 17-osios įvykius, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas ir mergaitė grąžinta jos motinai Laimutei Stankūnaitei.
„Galvojau, kad nedrįs, kad atsiras sąžinės, proto neerzinti žmonių, nes jie gali sukilti“, - susirinkusiems aiškino P. Gylys ir pradėjo dalintis savo tos dienos įspūdžiais.
Jis pasakojo, kad apie mergaitės paėmimą sužinojo atvykęs į darbą Universitete, po to iškart išskubėjo pas V. Vasiliauską. Jie kartu aiškinosi, kad kažką reikia daryti, kažkur reikia rašyti.
Iš V. Vasiliausko jis nuvyko į Seimą ir ten buvo priblokštas parlamentarų abejingumų, niekas nieko nedarė, nors P. Gylio nuomone, privalėjo visi priimti kažkokį sprendimą ir grąžinti mergaitę į jos globėjos namus.
Piktinosi L. Stankūnaitės apsauga
Nei žodžio apie partijos programą susirinkime neužsiminė A. Stancikienė. Iškart pareiškusi, kad ji yra penkių vaikų mama ir nenori, kad jos vaikas grįžęs iš darželio nesuprastų, kas jis yra, berniukas ar mergaitė, Seimo narė pradėjo piktintis, kad jai niekas neparodo mergaitės.
„Aš turiu teisę dirbti su slapta informacija. Man teikia informaciją visos slaptosios tarnybos, CŽV, bet aš negaliu sužinoti, kur dabar yra mergaitė, negaunu informacijos, kiek išleidžiama L. Stankūnaitės apsaugai“, - piktinosi A. Stancikienė.
Pasak jos, jai per visą šį laiką pavyko sužinoti tik tiek, kad L. Stankūnaitė yra visiškai išlaikoma iš valstybės lėšų. „Klausiau, kas jai perka maistą, atsakė, kad ji sudaro sąrašą, o apsauga nuperka. Klausiu, ką perka, gal juodosios ikrus, atsakė, kad nuperka viską, kas yra sąraše. Kosmetologai, manikiūrininkai pas ją ateina į namus. Mes labai norėjome sužinoti, kiek tai kainuoja, bet jie nepasako, tai nacionalinė paslaptis“, - kalbėjo Seimo narė.
Seniesiems svils padai? Žurnalistas J. Girdvainis rinkėjams pasakojo apie savo šeštą jausmą. Esą jo du kartus, 2004 ir 2008 metais buvo prašoma dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau jis atsisakė, nes šeštasis jausmas jam pasakė, kad bus partija su kuria jis norės eiti į rinkimus.
„Matau, kad Neringa nemeluoja, taip ji nemoka kalbėti, bet ji ne politikė“, - sakė žurnalistas.
Apie N. Venckienės nemokėjimą debatuose išreikšti savo mintis užsiminė ir V. Matulevičius. „Sako „Drąsos kelias“ blogai pasirodo debatuose, neprofesionalūs, nekompetetingi. Mes mokame kalbėti, mes nemokame meluoti. Pas mus partijoje yra penki teologai. Jūs žinote, kas yra teologas? “, - klausė ir pats atsakė kažkada buvęs žymus žurnalistas: „Tai yra sąžinė. Jie mums neleis pažeidinėti dešimties Dievo įsakymų. Bus teisinga politika, nebus priiminėjami korumpuoti įstatymai“. V.Matulevičius pabrėžė, kad jam yra garbė būti N. Venckienės komandoje.
„Man garbė, kaip žmogui, kaip žurnalistui būti šioje patvorinių komandoje. Ką per keturis metus atlaikė N. Venckienė, yra garantija, kad kai ji ateis į valdžią, po šitos publikos (dabartinių politikų – red.) padais svils žemė. Patikėkit manim“, - senųjų partijų atstovus perspėjo V. Matulevičius.
Kalba galinti atvesti į teisiamųjų suolą
Po 50 minučių, baigus kalbas visiems „Drąsos kelio“ partijos nariams, žodis buvo suteiktas disidentei N. Sadūnaitei. „Nesuskaičiuoju, kiek krikšto vaikų turiu ir visokių kitokių. Man rūpi vaikai“, - savo kalbą pradėjo arši Drąsiaus Kedžio ir jo sesers šalininkė.
N. Sadūnaitė pasakojo, kad paskutinį kartą L. Stankūnaitės dukrą matė gegužės 14 d., Klonio gatvėje, minint Romo Kalantos susideginimo metines. Pasak disidentės, ji labai susidraugavo su mergaite, kartu su ja melsdavosi, esą kiekvieną kartą vaikui užsiminus apie jos tėvą, jos akyse sužibėdavo ašaros.
N. Sadūnaitė sako kartą mergaitės paklaususi: „Ten tiek žmonių už tvoros, ar nebijai jų?“, o mergaitė jai atsakiusi, kad labai gerai, kad jie ten stovi ir papasakojo, kaip ją, penkerių metų vyrai su kojinėmis ant galvų nuvežė į „psichuškę“ ir lašino vaistukus, kad ji nieko neprisimintų.
Po to disidentė savo kalbos temą nukreipė į L. Stankūnaitę, pradėjo aiškinti, kaip jai jos gaila, kaip ją tampo kaukėti apsauginiai. „L. Stankūnaitė tapo kaip paskutinė paskutiniausia šliundra“, - pareiškė N. Sadūnaitė.
Kalbėdama apie Andrių Ūsą ji palinkėjo, kad jo pasigailėtų Dievas, jei „jis tikrai miręs“ ir pradėjo pasakoti savo įspūdžius iš A. Ūso teismo.
Labiausiai disidentei įstrigo teismo posėdis, į kurį buvo atvykusi ir L. Stankūnaitė. Anot jos, vieno prieštaringai vertinamo laikraščio ir portalo fotografas netyčia nufotografavo randus ant moters kaklo. „Parodė man nuotrauką. Aiškiai „britva“ pjauta, po to du pirštai, po to vėl „britva“ pjauta. Jie sakė, kad įdės šitą nuotrauką į laikraštį, tačiau, kai vėliau jo to paklausiau, jis atsakė, kad pakalbėjo su advokatu Gintaru Černiausku, parodė jam nuotrauką, o šis iškart šoko, tik pabandyk, į kalėjimą pakliūsi, čia liga. Toks tvirtas vyras, o G. Černiausko išsigando“, - savo fantazijas pasakojo N. Sadūnaitė.
Gegužės 17-osios įvykius, ji atpasakojo, lyg pati būtų juose dalyvavusi. Esą mergaitė 7 kartus suriko „ragana, melagė, neisiu“, tačiau į ją niekas dėmesio nekreipė. Besimeldžiant į kambarį įsiveržė L. Stankūnaitė ir puolė plėšti mergaitę iš N. Venckienės glėbio. Kai išplėšti nepavyko, lyg pasakoje apie ropę, į L. Stankūnaitę įsikabino jos advokatas, o kai ir tada nepavyko, į pagalbą atskubėjo dvi moterys su pirštinėmis ant rankų. Jos užmetė psichotropinę „kaldrytę“ ir jėga išnešė mergaitę.
„Po to ji klausė, iš kur pas mane aštuonios rankos, seilės bėga. Po to mergaitė buvo gydoma Santariškių klinikose, nuo 13 iki 14 val. gulėjo reanimacijoje, perdozavo. Šioje byloje yra 12 lavonų“, - kažkada girdėtus gandus, lyg tiesą kartojo N. Sadūnaitė ir paragino visus susirinkusius balsuoti už „Drąsos kelią“.
„Čia tokia šlykštynė Lietuvoje. Jei ne „Drąsos kelias“ amen Lietuvai“, - savo kalbą baigė disidentė.
Nepatikusių klausimus nušvilpdavo Iš viso N. Venckienės ir jos partiečių susitikimas su rinkėjais truko apie pusantros valandos. Po ilgų ir audringų pasisakymų laiko rinkėjų ir partijos priešininkų klausimas nelabai liko. Kiekvieną jiems nepatikusį klausimą, salė nušvilpdavo, o ant scenos sulipęs „Drąsos kelio“ aktyvas liepdavo tariamiems provokatoriams nutilti ir teisę paklausti perleisdavo kitiems žmonėms.
Nepatiko jiems ne tik N. Venckienės priešininkų klausimai, bet ir partijos gerbėjų. Vienai moteriai paklausus, kodėl „Drąsos kelias“ nėjo į koaliciją su kitomis partijomis, net keli partiečiai pabandė atsakyti į šį klausimą, esą į koaliciją jie eis vėliau, jau po Seimo rinkimų.
„Ką jūs jungsitės, jei nepakliūsite“, - replikavo moteris ir iškart kitų buvo užtildyta bei, kaip ir visi nepatinkantys išvadinta provokatore.
Beje, anot V. Vasiliausko, Rusų dramos teatras ir jo vadovas Jonas Vaitkus buvo vienintelis, leidęs "Drąsos keliui" čia surengti susitikimą su rinkėjais. Esą kiti Vilniaus teatrai vos sužinoję, koks bus renginys, sugalvodavo priežasčių, dėl kurių jie negalintys leisti naudotis teatro sale.
