Emigrantų tapatybę tiriantis antropologas Vytis Čiubrinskas nemano, kad emigrantų balsai šį rudenį galėtų pakeisti rinkimų rezultatus.
Antropologų tyrimai parodė, kad išvykusiems į užsienį Lietuva – ne valstybė, o gimtinė, kurioje gyvena jų artimieji ir draugai.
– Sudėjus lietuvių bendruomenių pateikiamus skaičius, šiuo metu užsienyje yra daugiau kaip milijonas Lietuvos piliečių. Ar mokslininkai linkę tuo tikėti? – „Lietuvos rytas” paklausė V. Čiubrinsko.
– Toks įspūdis susidaro, nes santykinai daug lietuvių emigrantų sukasi tuose tinkluose: gyvena kaimynystėje, dirba tuos pačius darbus, lanko panašius renginius.
Tuomet jiems atrodo, kad aplink – vien lietuviai.
Pasaulyje tikrai yra daugiau nei milijonas lietuvių kilmės žmonių, tik ne visi jie išvyko per pastaruosius 20 metų.
– Jei visi emigrantai nutartų balsuoti per šiuos rinkimus, ar nuo to smarkiai keistųsi rinkimų rezultatai?
– Jei bent pusė deklaravusiųjų išvykimą nutartų balsuoti, susidarytų labai didelis biuletenių skaičius.
Bet daugumai emigrantų Lietuva rūpi ne kaip valstybė, o kaip saviškių samplaika.
Su tėvyne jie susaistyti giminystės, draugystės, kaimynystės saitais, neretai paremia savo gimines, šeimų narius atsiųsdami pinigų.
Dažnas mąsto: „Svarbiausia – žmonės, kuriuos palikau Šilutėje ar Utenoje, kad tik jiems būtų gerai. Jiems siunčiu pinigus ir tikiuosi jų pagalbos, kai grįšiu.”
Dauguma emigrantų yra 18–45 metų iš savo rankų darbo gyvenantys žmonės.
Net jei jie ir turi aukštojo mokslo diplomus, tokie darbai jiems nėra lengvai prieinami.
Karjeros emigrantų – gydytojų, mokslininkų – labai nedaug.
Mūsų tyrimo duomenimis, etninė ir kultūrinė išvykusiųjų tapatybė dominuoja daug labiau nei pilietinė.
Jei pilietinė tapatybė nėra lemianti save apibrėžiant kaip žmogų, aktyvumo nereikia tikėtis.
– Ar emigrantai nebalsuotų per šiuos Seimo rinkimus, net jei galėtų tai daryti?
– Mano nuomone, išvykusius Lietuvos piliečius aktyviai balsuoti paskatintų tik išskirtiniai dalykai, tarkime, jei Lietuva norėtų išstoti iš NATO ar Europos Sąjungos.
Didžiausias emigrantų interesas yra žemės neišpardavimas užsieniečiams, nes jie linkę ten investuoti.
Kitas jiems aktualus dalykas – pensijos ir pašalpos, nes jie rūpinasi giminėmis.
Emigrantams svarbu mokesčiai ir mokyklos.
Kur verta mokėti mokesčius – Airijoje ar Lietuvoje? Kur verta leisti vaikus mokytis?
Neabejoju, jeigu būtų iššūkis – viskas keistųsi akimirksniu.
– Per šiuos rinkimus tokio iššūkio nėra?
– Politinės jėgos, kurios gali ateiti į valdžią, nėra tokios grėsmingos, kad, pavyzdžiui, panaikintų privatinę nuosavybę ar, tarkime, prijungtų Lietuvą prie Baltarusijos.
Atominės elektrinės statyba irgi nėra išskirtinis iššūkis.
Europos Sąjungos piliečiai gali dalyvauti tų šalių, kuriose gyvena, savivaldybių rinkimuose. Gal emigrantai pasitenkina taip išreikšdami savo pilietiškumą.
– Ar emigrantai gali būti galinga politinė jėga?
– Geriausias pavyzdys – Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais. XX amžiaus pradžioje tautinės valstybės atkūrimas vyko pirmiausia užsienyje.
JAV mokslininkai pabrėžia, kad lemiamos reikšmės tam turėjo lietuvių kilmės amerikiečiai, tuo metu sukaupę patirties ir lėšų valstybei atkurti.
Pavyzdžiui, emigrantai JAV išlaikė visą Lietuvos delegaciją, nusiųstą į Taikos konferenciją Paryžiuje, kurioje buvo sprendžiamas valstybės pripažinimo klausimas.
Reikalaudami iš JAV valdžios pripažinti Lietuvos nepriklausomybę Amerikos lietuviai surinko milijoną parašų ir įteikė juos Baltiesiems rūmams.
