Vokietis verslo konsultantas Christophas Lenhartzas sako, kad ir Vokietijoje švietimo politikai kartais varo mokytojus iš proto. Visai neseniai Vokietijos vakaruose pagrindinė mokykla buvo sutrumpinta nuo 9 iki 8 metų. Ką anksčiau vaikai mokydavosi 9 metus, po reformos turėjo išmokti per 8 metus. Dabar vėl grįžtama prie senosios tvarkos.
Portalas lrytas.lt paklausė vokiečio, apribojimų teorijos eksperto, kaip dirbti mokykloms, mokytojams ir mokytis mokiniams, kad reformos neišmuštų iš vėžių.
- Kada švietimo sistemoje reikia pokyčių? Kaip tai atpažinti?
- Būtinybė kažką keisti atsiranda, kai rezultatai neatitinka tikrųjų poreikių. Kai mokiniai baigia mokyklas ar universitetus, jie eina dirbti arba tęsia studijas, kuria šeimas ar grįžta pas tėvus. Visa tai reikalauja tam tikrų švietimo mokykloje ar universitete rezultatų. Jei mokymas neatitinka to, ko reikia jį pabaigus – ko reikalauja darbo vietoje, universitete, kasdieniam prasmingam gyvenimui – tuomet reikia pokyčių.
- Vokietijoje politikai norėjo, kad mokiniai baigtų mokyklą metais anksčiau. Kam to reikėjo?
- Viena vertus, jie norėjo suvienyti sistemą Rytų ir Vakarų Vokietijoje, kad pagrindinę mokyklą arba progimnaziją mokiniai baigtų per 8 metus. Taip pat buvo siekis suvienodinti mokymosi laiką su visa Europa. Daugumoje kitų šalių žmonės baigia universitetus jaunesni nei Vokietijoje. Tad norėta sumažinti progimnazijos laiką vieneriais metais.
Man tikslas atrodo logiškas. Kai žiūriu į savo mokyklos metus, daug kas buvo mokoma pakartotinai, tad ta galimybė sumažinti mokymosi trukmę tikrai yra.
Tik jei nori keisti egzistuojančią sistemą, žinok, kad visada bus teigiamų pasekmių ir neigiamų. Tai nebuvo apgalvota.
- Kodėl politikai nepagalvoja apie neigiamas pasekmes?
- Jie turi planą, politinę programą, kuri dažniausiai susijusi su politinėmis partijos idėjomis. Dėl to skirtingų partijų pasiūlyti sprendimai yra skirtingi. Ko politikai dažnai nepadaro, tai tikro situacijos tyrimo. Jie nemato ryšio tarp to, kas daroma ir kokios tų veiksmų pasekmės. Svarbu analizuoti realius faktus, o ne prielaidas, nuojautas ar spėliojimus.
Analizė, tyrimai atskleistų tokias problemas, kurioms spręsti politikai neturi idėjų. Tada politikai, kaip ir visi kiti žmonės, kai kas nors neatitinka mūsų mąstymo, verčiau stengiasi to išvengti. Jie neina pakankamai giliai.
Dar vienas dalykas: kai valdžia keičiasi, keičiasi kryptis. Tai išbalansuoja sistemą, o švietimo darbuotojams ir mokiniams suteikia nepasitikėjimą sistema.
- Kaip mokykloms gyventi, kai viskas taip keičiasi, yra nenuspėjama?
- Mokyklos turėtų apsaugoti save kiek įmanoma daugiau nuo tokių išorinių įtakų. Kurti savo sistemą. To dalis – mokyti vaikus pasirūpinti savo gyvenimais ir mokymusi. Apginkluoti mokytojus įrankiais, kurie padėtų jiems patiems spręsti problemas. Kad net jei programa ar mokymosi trukmė keičiasi, mokytojai galėtų toliau prasmingai mokyti, kiek tai įmanoma.
- Turit mintyje, kad neverta dėti tiek daug vilčių į sistemą, verčiau pasirūpinti pačiam savimi?
- Jei esi atsakingas už vieną mokyklą ar vieną klasę, ar vieną regioną, tai yra vieta, kur gali daryti įtaką. Jei nori daryti įtaką visai šalies švietimo sistemai, dauguma mūsų negalime to padaryti, nes nesame švietimo ministrai. Tad viena vertus, turime prisitaikyti prie visos sistemos, kita vertus – prasmingai mokyti savo mokinius.
Kad tą padarytumėt, pirmiausia reikės pakeisti savo mąstymą ir atrasti asmeninę atsakomybę. Asmeniškai galite pakeisti daug daugiau nei manote.
