Po debatų apie sveikatos apsaugą ir švietimą - ekspertų liaupsės E. Masiuliui ir kritika N. Venckienei

„Kaip ir anksčiau, solidžiausiai pasirodė Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio vadovai, kurie pirmiausia kalbėjo apie žmonių paskatas, ir tai yra esminis dalykas, kurio kiti nepastebi. Sakyčiau, kad TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio lyderių pasisakymai buvo solidūs, atspindėjo tą įdirbį, kurį jie sukaupė per šiuos ketverius metus, jie supranta tiek pagrindinius klausimus, tiek tai, ką reikia daryti“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas Seimo rinkimams skirtus naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto“ televizijos debatus „Lyderių forumas“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir kiti ekspertai teigė debatuose pasigedę konkretumo. Anot R. Dargio, visi debatų dalyviai daugiau improvizavo, buvo daug bendrų frazių, pasakymų, bet konkrečių dalykų, kaip reikėtų spręsti problemas, kad ir medikų kyšininkavimo, nenuskambėjo.

Valdantieji geriausiai žino situaciją ir pateikė pasiūlymų

„Iš tikrųjų TS-LKD atstovų atsakymai rodo, kad jie geriausiai žino situaciją, ir tai labai akivaizdžiai jaučiasi. Jie kalba apie realias problemas, o nešneka labai bendrai, kaip daugelis partijų. Ypač tai buvo matyti ponios Neringos Venckienės atveju, kai nematoma problemų, o matoma, kad apskritai blogai“, - tvirtino ekonomistė Aušra Maldeikienė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė išskyrė Liberalų sąjūdžio atstovus dėl jų pasiūlytų idėjų.

„Per šiuos debatus labai išsiskyrė Liberalų sąjūdžio atstovai. Jie tikrai pasiūlė konkrečių priemonių, galinčių išspręsti problemas sveikatos apsaugos sistemoje. Pavyzdžiui, viena iš priemonių - priemokų gydytojams legalizavimas, suteikti daugiau galimybių privačiam sektoriui konkuruoti su valstybinėmis gydymo įstaigomis, įteisinti savanorišką sveikatos draudimą“, - sakė N. Mačiulis.

Anot jo, galima diskutuoti, kiek tos priemonės būtų efektyvios ir kaip greitai jos pagerintų sveikatos apsaugos sistemos kokybę, bet jų siūlymai buvo labai konkretūs.

„Dauguma kitų partijų tiesiog kartodavo, kad yra problema vienoje ar kitoje srityje. Aš tikrai tikėčiausi iš partijos lyderio ne tik išgirsti, kad yra problema, bet išgirsti, kaip tą problemą galima spręsti. Šių debatų vienas iš bruožų buvo, kad buvo kartotasi, kur yra problema, kas negerai daroma, bet niekada nebuvo pasiūlymų, kaip tas problemas spręsti“, - sakė ekspertas. 

Jis gyrė ir E. Masiulio pasiūlymą atsisakyti kompensuojamųjų vaistų bei pereiti prie ligų finansavimo.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė šią Liberalų sąjūdžio lyderio mintį pavadino revoliucinga. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad liberalai, teikdami siūlymus per šiuos debatus, atspindėjo savo ideologiją.

„Kaip liberalai jie akcentavo, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama privačioms medicinoms paslaugoms“, - sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Pasak R. Dargio, pasiūlymas dėl ligonių krepšelio rodo, kad Liberalų sąjūdis ieško sprendimų, ką reikėtų keisti, kad iš esmės sutvarkytų situaciją.

Anot N. Mačiulio, kitų partijų atstovai šiuo atveju tesiūlė primityvius problemų sprendimo būdus – suteikti mokesčių lengvatas arba reguliuoti kainas.

„Apskritai galima pastebėti, kad dauguma partijų, ypač opozicinių, lyderių neturi išteklių ribotumo suvokimo. Tai kartojasi ne tik šiuose debatuose, bet ir visuose praėjusiuose debatuose.

Labai gerai pastebėjo premjeras Andrius Kubilius - kad jei per visas septynias laidas išgirsti partijų pasiūlymai didinti finansavimą atskiroms sritimis būtų įgyvendinti, tai neužtektų dvigubai didesnio nei dabartinis valstybės biudžetas. Deja, kalbant apie kiekvieną valstybės sritį, siūloma didinti finansavimą, bet užmirštama pasakyti, iš kur valstybė gaus lėšų visoms valstybėms viešosioms paslaugos teikti“, - kalbėjo N. Mačiulis.  

R. Dargis tvirtino pritariąs E. Masiulio išsakytai minčiai, kad reikia įteisinti dalį nelegalių priemokų.

Vertindama premjero A. Kubiliaus kalbas apie sveiką gyvenimo būdą, profilaktiką ir ligų prevenciją, naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė pasigedo aiškumo, ką valdžia turėtų padaryti dėl to.

„A. Kubilius keletą kartą akcentavo sveiką gyvenimo būdą, profilaktiką, prevenciją, bet neatskleidė, kaip tai turi būti padaryta. Juoba kad iki šiol nesugebame pastatyti stadiono, tik po olimpiados prisiminta, kad nėra padorių baseinų“, - kalbėjo ekspertė.  

Ji taip pat suabejojo, ar Vyriausybės vadovui vertėjo didžiuotis įvestu privalomu sveikatos draudimo mokesčiu, nes, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, jį įvedus iš pradžių kilo sąmyšis, žmones ištiko šokas.

Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka stebėjosi, kad valdantieji vis kalba, ką darys, ir neprisimena, kad ketverius metus jau buvo valdžioje.

„Jie pasigiria dėl aukštojo mokslo reformos, bet jie yra sukritikuoti ir Konstitucinio Teismo užfiksuota pažeidimų, tai ten nelabai reikėtų girtis“, - priminė ekspertas. 

Opozicinių partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos, Socialdemokratų partijos atstovams ekspertai turėjo priekaištų dėl populizmo, paviršutiniškumo.  

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio teigimu, minėtų partijų atstovai, kalbėdami apie švietimą, vis akcentavo kiekybę, o ne kokybę, ir siūlė viską planuoti, reguliuoti.

„Man sunku patikėti, kad jau 22 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir dar mintimis sugrįžtame į sovietmetį, jaučiame tokią didelę nostalgiją planinei ekonomikai“, - stebėjosi jis. 

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R. Vilpišauskas silpnais pavadino partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Valentino Mazuronio pasisakymus.

„Kalbėjimas apie aukštojo mokslo reformą, kad tai buvo skubota reforma, kad čia pinigų iškėlimas prieš kitus dalykus, man atrodo, yra labai paviršutiniškas vertinimas, kaip ir apie sveikatos apsaugą „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas kalbėjo gana fragmentiškai, nors problemas kai kurias teisingai įvardindamas, sprendimų siūlė gana mažai“, - sakė R. Vilpišauskas. 

M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, V. Mazuronis laikėsi tos pačios nuostatos kaip per ankstesnius debatus – kritikuoti valdančiuosius, akcentuoti problemas, pačiam nelabai ką pasiūlant.

Pasak A. Maldeikienės, socialdemokratai pasidavė pagundai žarstyti pažadus, nepasakant, iš kur ims pinigų jiems įgyvendinti.

„Išlieka ta pati tendencija, ypač socdemams būdinga - pažadų žarstymas visiškai nesakant, iš kur ims pinigų - ir tą padarys, ir studentams duos. Man norėtųsi tokio aiškumo, juolab kad, atrodo, tai bus ta partija, kuri gali laimėti ar bent turi realių galimybių būti valdančiojoj koalicijoj pagal reitingus“, - sakė ekonomistė.

Kai kurių debatų dalyvių pasisakymus apie situaciją mokykloje ekonomistė vadino „švariu populizmu“, pabrėždama, kad Lietuva švietimui išleidžia pakankamai daug, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tačiau norimo rezultato nėra.

„Neatsakinga aiškinti, kad išlaikysime tą patį mokyklų kiekį, žinant, kad mes kasmet skiriame lėšų daugiau negu vidutiniškai Europoje, ko, beje, niekas nepasakė - kur dingsta pinigai, kai skiriame daugiau negu pačios turtingiausios šalys, procentaliai nuo BVP. Aš manyčiau, kad yra labai brangūs viešieji pirkimai, o pats mokymo procesas dažnai apleistas - vadovėliai brangūs, lentos brangios, programos brangios, o pinigų pačiam darbui nebelabai ir lieka“, - kalbėjo A. Maldeikienė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė prisipažino nesupratusi, kaip socialdemokratai ketina išlaikyti tą patį gydymo įstaigų skaičių ir kartu kalba apie būtinybę efektyvinti medicinos paslaugas.

Kita vertus, jai nauja pasirodė Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus išsakyta mintis, kad valstybė aukštosioms mokykloms turėtų teikti užsakymus, į kokias specialybes kiek studentų priimti.

Žurnalistės vertinimu, gana silpnai atrodė ir Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Kalbant apie sveikatos apsaugą jį gelbėjo šią sritį gerai išmananti parlamentarė Dangutė Mikutienė, tuo metu apie švietimą „darbiečiai“ stipraus eksperto neturėjo, o pačiam V. Uspaskichui „buvo per daug sudėtinga susidoroti su užduotimi“.  

Tuo metu R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos lyderis nepabijojo atvirai kalbėti apie būtinus, bet nepopuliarius sprendimus.

„Teigiama prasme man patiko, gerai pasirodė Darbo partijos lyderis, kalbėdamas apie sveikatos apsaugos įstaigų tinklo optimizavimą, jis pasakė, kad reikia rinkėjams sąžiningai pasakyti, jog nepastatysime ligoninės kiekvienoje gatvėje, ir čia reikia daryti sunkius pasirinkimus tarp prieinamumo ir lėšų panaudojimo. Šia prasme jo toks tiesus ir atviras kalbėjimas, kurio daugelis kitų vengė, turėjo daug kam įstrigti teigiama prasme“, - vertino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas.

Tačiau neigiamai politologas įvertino V. Uspaskicho pasisakymą, jog dėl aukštojo mokslo reformos turėjo sutarti visos partijos. Pasak R. Vilpišausko, kadangi susitarimas buvo pasirašytas, tai rodo V. Uspaskichą nežinojus apie diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos.

„Toks nežinojimas stebina, nebent jis turėjo galvoje tai, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo turėjo būti sutarta plačiai tarp politinių jėgų, ką reikėtų daryti toliau. Vis dėlto jo mintis apie reformų tęstinumą yra sveikintina“, - kalbėjo politologas.

Drąsos kelio partijos atstovams trūksta išmanymo ir pasirengimo

Visi ekspertai vieningai sutarė, kad prasčiausiai debatuose pasirodė politikos naujokai – Drąsos kelio partija ir jos vedlė Seimo rinkimuose buvusi teisėja Neringa Venckienė.

„Kad visiškas chaosas tvyro N. Venckienės partijoj, kuo toliau, tuo aiškiau. Ponia N. Venckienė iš tikrųjų išmano labai menkai klausimus ir dabar iš tikrųjų ji nėra partijos lyderė, ji šiuo metu, kaip čia švelniai pasakius, šiek tiek komiška figūra, nepiktai sakau“, - BNS sakė ekonomistė A. Maldeikienė.

„Silpniausiai pasirodė N. Venckienė. Ji nepadarė išvadų po praėjusio karto ir nepakankamai gerai pasiruošė diskusijai“, - pritarė ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Ji pabrėžė, kad kalbant apie ligoninių skaičių net išsiskyrė N. Venckienės ir partijos ekspertės pozicijos.

R. Vilpišausko tvirtinimu, Drąsos kelio partijos atstovų pasisakymai įstrigo blogąja prasme, „nes daugelis jų rodė, kad jie net nesuvokia problemų esmės“. 

„Turbūt visi, kas matė debatus, atkreipė dėmesį, kad Neringai Venckienei yra sunku pasakyti daugiau nei du sakinius ties kiekvienu klausimu. Tie, deja, pasiūlymai - padidinti atlyginimus, išlaikyti ligonines visose savivaldybės, rodo, kad nėra suvokimo apie išteklių ribotumą ir problemos suvokiamos gana primityviai“, - sakė N. Mačiulis.  

Anot jo, sunku pasakyti ką nors gero apie šią partiją, nes jos atstovai debatuose dalyvavo nepasirengę, ją esą net sunku vadinti normalia partija, mat ji neturi nei pozicijos, nei aiškių ekspertų, nei nuomonės.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat pabrėžė, kad N. Veckienė jau galėtų turėti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.