Įtariamojo V. Matuzo žygį laisto partijos pinigų lietus (papildyta)

Pareigūnų pareikšti įtarimai korupcija, pasirodo, ne kliūtis gauti dosnią partijos paramą rinkimų kampanijai. Tuo gali pasidžiaugti vienas įtakingų konservatorių Seimo narys Vitas Matuzas.

Labai svarbiais savo kandidatais konservatoriai laiko V. Matuzą ir V. Aleknaitę-Abramikienę, todėl juos dosniai parėmė.<br>P. Lileikis
Labai svarbiais savo kandidatais konservatoriai laiko V. Matuzą ir V. Aleknaitę-Abramikienę, todėl juos dosniai parėmė.<br>P. Lileikis
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris („Lietuvos rytas")

2012-10-09 22:39, atnaujinta 2018-03-16 05:44

V. Matuzas – antrasis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų dosniausiai remiamų kandidatų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose. Pagal injekcijų iš konservatorių kasos dydį šį politiką kol kas lenkia tik jo gynėjas premjeras Andrius Kubilius.

Veikėjas, kurio narystė partijoje sustabdyta, gali pasidžiaugti, kad jis geriau finansuojamas ne tik už daugumą savo bendražygių, bet netgi už kitų didžiųjų parlamentinių partijų lyderius.

Pateikti nauji įtarimai?

V. Matuzas neseniai džiaugėsi, kad jau maždaug tris mėnesius nesulaukė jokio teisėsaugos kvietimo ir nebuvo net apklaustas.

Tad politikas, kuris net leidžia specialų savo laikraštį, skirtą propagandinei gynybai, aiškino, jog tai – dar vienas įrodymas, kad jo byla yra „politinė”.

Tačiau užvakar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyba šį įtariamąjį buvo iškvietusi į apklausą. Tiek su advokatu pas pareigūnus pasisvečiavęs, tačiau parodymus atsisakęs duoti politikas, tiek patys pareigūnai po to buvo nekalbūs.

STT atstovai tik leido suprasti, kad V. Matuzui praplėsti įtarimai pagal vieną jo bylos epizodų.

Byloje, kurioje figūruoja daugiau kaip dvi dešimtys įtariamųjų, kurių daugelis pripažįsta savo kaltę, V.Matuzas bei jo žmona įtariami klastotėmis savinęsi Europos pinigus, piktnaudžiavę padėtimi, kyšininkavimu.

Seimo narys savo kaltę atkakliai neigia.

Stūmė iš kelio konkurentą

Kad ir kaip būtų, vienas konservatorių lyderių V. Matuzas, nors ir po ilgų dvejonių ir delsimo, sustabdė narystę partijoje, o jos rinkimų sąraše atsidūrė tik 37-ojoje vietoje, yra ir toliau partijos uoliai remiamas kandidatas Vakarinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Čia kandidatuoja ir Panevėžio dešiniųjų lyderis miesto meras Vitalijus Satkevičius.

Šis senas V. Matuzo konkurentas nusprendė pasinaudoti Seimo narį ištikusiomis bėdomis ir pats iškėlė čia savo kandidatūrą.

Tačiau partijos vadovai lyg liūtai stojo įtariamojo pusėn. Panevėžyje specialiai lankėsi svarbūs konservatorių veikėjai, o V. Satkevičių asmeniškai spaudė ir pats A. Kubilius.

Tačiau meras nepasidavė, todėl partijos etikos sargai sustabdė jo narystę konservatorių gretose.

1704 prieš 73 000 litų

Nieko keista, kad V. Matuzo ir V. Satkevičiaus konfliktą atspindi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje oficialiai deklaruojamos pinigų sumos abiejų kandidatų kišenėse.

1704 litai – tik tokia suma vakar galėjo pasigirti V. Satkevičius, kuris pats sau prieš kelias dienas ir paaukojo.

Tuo metu oficialiojoje V. Matuzo piniginėje – 73,3 tūkst. litų. Tiek per keturis kartus jam skyrė partija.

Pagal partijos paramą šis Seimo narys atsilieka tik nuo Antakalnio vienmandatėje apygardoje kandidatuojančio premjero, kurio rinkimų kampanijai per kelis kartus skirta 77,7 tūkst. litų.

Elitinių narių – nedaug

Nuo V. Matuzo vos keliais šimtais litų, skirtais iš partijos kasos, atsilieka įnirtinga kova su „antikrikščionišku” italų režisieriaus Romeo Castellucci spektakliu, neseniai parodytu Vilniaus scenoje, pasižymėjusi Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Politikė viešai pasiūlė, kad menininkai prišlapintų į pietų lėkštę vaidinimą gynusiam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui.

Šią politikę, kandidatuojančią Žirmūnų vienmandatėje apygardoje, partija parėmė kiek daugiau nei 73 tūkst. litų.

Pridėjus dar per pusantro tūkstančio litų fizinių asmenų paramą, ji pagal bendrą pinigų sumą šiek tiek lenkia V. Matuzą.

Ketvirtasis pagal partijos paramą – sostinės Senamiesčio apygardoje kandidatuojantis konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, gavęs 67,3 tūkst. litų.

Kiti partijos elito atstovai, nekalbant apie paprastus mirtinguosius, nuo minėtų politikų atsilieka.

Antai Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kovosianti sostinės Naujamiesčio apygardoje, skelbia gavusi 52,7 tūkst. litų, įtakingoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kandidatuojanti Kauno Žaliakalnio apygardoje, – 46 tūkst. litų, Vilniuje ir Kaune dėl Seimo nario mandato susigrumsiantys užsienio reikalų bei žemės ūkio ministrai Audronius Ažubalis ir Kazys Starkevičius – atitinkamai 61,8 ir 60 tūkst. litų.

Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma, kandidatuojantis Plungės-Rietavo vienmandatėje apygardoje, skelbiasi gavęs 60 tūkst. litų.

Nelojalieji nuskriausti?

Daugelio kitų konservatorių kandidatų iš partijos gautos sumos svyruoja nuo 20 iki 40 tūkst. litų, tačiau yra ir stebinančio taupumo pavyzdžių.

Tarkime, naujoji dešiniųjų žvaigždė, trečiojoje sąrašo vietoje atsidūrusi Agnė Bilotaitė skelbia iš partijos gavusi 15 tūkst. litų, kurie buvo skirti visiems vienmandatininkams ir kurie į jos kišenę buvo įmesti dar pavasarį.

Pradine 15 tūkst. litų suma tegali pasidžiaugti ir kai kurie kiti partijos sąrašo pirmojo dešimtuko atstovai, pavyzdžiui, A. Kubiliui ir jo aplinkai pastaruoju metu oponuojantis Kęstutis Masiulis, kuris kandidatuoja Kelmėje.

Su partijos vadovybe irgi konfliktuojantis buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas dalyvauti rinkimų kovoje Anykščių-Kupiškio apygardoje taip pat paremtas 15 tūkst. litų.

Lemia svarba ir nauda

„Jokių bendrų kriterijų ar principų skirstant paramą iš partijos iždo vienmandatininkams nėra. Buvo pirmoji banga po 15 tūkst., po to – jau kiekvienam individualiai.

Skirtų pinigų suma priklauso nuo to, kiek vienas ar kitas kandidatas gali duoti naudos visai partijai ir jos bendram reikalui, taigi šiuo požiūriu yra svarbus”, – taip padėtį „Lietuvos rytui” paaiškino partijos vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna.

Kitos partijos – kuklesnės

Ne tik vienas svarbiausių konservatorių kandidatų V. Matuzas, bet ir daugelis ne tokių svarbių dešiniųjų pagal partijos finansinę paramą lenkia kitų politinių jėgų lyderius.

Štai kairiųjų vedlys Algirdas Butkevičius, kandidatuojantis Vilkaviškyje, nurodo iš partijos dar birželį gavęs 7 tūkst. litų. Tiek pat kiek kiti socialdemokratų sąrašo lyderiai Juozas Olekas ir Milda Petrauskienė.

Vienai opozicinių „darbiečių” lyderių Loretai Graužinienei kovai Ukmergėje partija skyrė 23 tūkst. litų, jos bendražygei Virginijai Baltraitienei grumtynėms Kėdainiuose – per 20 tūkstančių.

Klaipėdos Marių apygardoje kandidatuojantis Liberalų sąjūdžio vadovas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nurodo iš partijos iki šiol gavęs 31,5 tūkst. litų.

Kitas ryškus liberalų veikėjas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius iš bendros kasos esą negavo nė cento, bet turi 17 999 litų, kuriuos suaukojo fiziniai asmenys.

Liberalcentristų sąrašo lyderiai Algis Čaplikas, Raimundas Palaitis ir Arūnas Valinskas kovoti savo vienmandatėse apygardose iš partijos kišenės nurodo pasisėmę atitinkamai 15, 25 ir 15 tūkst. litų.

Į rinkimų trasą neįleisto pašalinto prezidento Rolando Pakso vadovaujamų „tvarkiečių” įtakingiausi veikėjai iš viso nesiregistravo kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai, ir visi pinigai, skirti jų agitacijai, leidžiami tiesiai iš partijos kasos.

Skiria ir asmeninių santaupų

Kandidatai į Seimą politinei kampanijai skiria ir savo pinigų.

Politikai aiškina, jog įteisinus naują politinių kampanijų finansavimo tvarką – uždraudus verslo paramą, tiesiog prireikė ieškoti kitų lėšų šaltinių, taip pat ir iš savo kišenės.

Save 11 tūkstančių litų parėmusi konservatorė A. Bilotaitė aiškino, jog kai pats save paremi, jautiesi labiau nepriklausomas, esi įsipareigojęs pats sau, nebėra galimybės rėmėjams daryti įtaką.

Tačiau vėl kandidatuojanti Seimo narė, kalbėdama su BNS, pripažino, jog esama finansavimo tvarka palieka tam tikrų galimybių neskaidriai paramai, pavyzdžiui, auką perdavus grynaisiais pinigais: „Matyt, tokių atvejų bus, bet čia turi aktyviau dirbti teisėsaugos institucijos.”

Remiantis įstatymu, kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali paaukoti auką, neviršijančią 43 tūkst. litų.

Dosniausiai savo rinkimų kampanijos vajų asmeninėmis santaupomis – 41,5 tūkst. litų – parėmė partijos „Drąsos kelias” kandidatas buvęs automobilių lenktynininkas, verslininkas Stasys Brundza.

Kandidatai atveria savo pinigines

* Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami aukotojų sąrašai, savo rinkimų vajui iš asmeninių santaupų daugiausia – 41,5 tūkst. litų – skyrė partijos „Drąsos kelias” kandidatas S.Brundza.

* Konservatorius K. Starkevičius savo kampanijai paaukojo 34,418 tūkst., Darbo partijos atstovas K.Daukšys – 30 tūkst., kita „darbietė” Ž. Pinskuvienė – 28,5 tūkst. litų savo lėšų.

* Solidžiai save parėmė ir Darbo partijos atstovas Š. Birutis (15 tūkst.), liberalcentristas R. Šukys (12 tūkst.), konservatorė A. Bilotaitė (11 tūkst.), Darbo partijos kandidatas A. Paulauskas (11 tūkst.), konservatorių atstovas A. Listavičius (10 tūkst.), socialdemokratas A. Butkevičius (10 tūkst.), liberalcentristas A. Burba (10 tūkst.), „darbietė” L. Graužinienė (9 tūkst.), socialdemokratas A. Skardžius (9 tūkst.), „darbiečiai” V. Baltraitienė (8,5 tūkst.) ir J. Pinskus (8 tūkst.), konservatorius R. Dagys (8 tūkst.), liberalcentristas J. Jučas (7,8 tūkst.), liberalas E. Tamašauskas (7,8 tūkst.), „darbietis” S. Bucevičius (7 tūkst. litų).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.