Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Algimantas Jankauskas pastebi, kad rinkimų debatuose televizijose partijos yra geriau pasiruošusios nei prieš praėjusius rinkimus.
„Matyčiau tokį skirtumą, kalbant apie debatus, kad parlamentinės partijos, esančios valdžioje ar opozicijoje, atrodo žymiai brandžiau ir geriau pasiruošusios. Konkrečiai apmąsčiusios svarbiausias problemas. Diskusijų erdvė kiek įvairesnė ir įdomesnė“, - sakė politologas.
Kita vertus, pasak jo, yra ir debatų, kurie tiesiog piktino žmones ir vertė tiesiog išjungti televizorių, nes stigo konstruktyvumo ir konkretumo.
Politologo Alvido Lukošaičio vertinimu, šiais metais galima pastebėti daugiau „popsinio“ žanro rinkimų laidų, kurių gamybos ėmėsi ir komercinės televizijos.
„Kalbant apie viešas diskusijas, debatus, tai pirmiausia, aišku, mes matom televizinius debatus. Jeigu lyginant su ankstesniais rinkimais, ankstesnėmis rinkiminėmis kompanijomis, tai, sakyčiau, televizijos kanaluose yra daugiau to „popsinio“ žanro laidų, skirtų Seimo rinkimų kampanijai. Su laidomis įsiliejo ir LNK, ir TV3. Labai daug dalyvių šiuose rinkimuose. Yra didesnis intensyvumas, kadangi tų dalyvių galima surasti visur. (...) Tokių dalykų, kurie paverstų rinkiminę kampaniją išskirtine, išskirtinai aštria, išskirtinai aštrių diskursų, tai tokių dalykų dar nebuvo, turiu omenyje skandalingus įvykius“, - sakė A. Lukošaitis.
Anot politologo, diskusijų gausa viešojoje erdvėje dar nereiškia, kad rinkimų kampanija šiais metais yra konstruktyvesnė.
„Vis tik labai ryškūs tokie pigaus teatro bruožai debatuose, diskusijose. Na, aišku, tai lemia atitinkamas kandidatų lygis. Yra nemažai partijų, sakysime, kryptingai orientuotų į vienkartinį dalyvavimą rinkimuose. Deja, kaip paprastai ir būna, lygis tokių vienkartinių projektų dalyvių yra labai žemas, apgailėtinas. Na, nežinau, ar tai juoką, pyktį, ar sumišimą, neviltį, apmaudą“,- svarstė A. Lukošaitis.
Viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus nuomone, šių rinkimų kampanija aktyvesnė ir išradingesnė, kur kas palčiau pasitelkiamos didelės sklaidos komunikacinės priemonės internete.
„2008 metų rinkimų kampanija buvo tokia, toks jausmas buvo, kad visiems buvo viskas atsibodę, kažkaip, netikėjo komunikaciniais veiksniais.(...) Šita rinkiminė kampanija yra kur kas aktyvesnė ir kur kas išradingesnė, kurioje yra akivaizdžiai naudojamos interneto komunikacinės priemonės. Per tuos ketverius metus Lietuva išsikraustė į virtualią erdvę - Facebook'ą, bent jau aktyvesni žmonės, kurie balsuoja. Taip pat per tą laikotarpį, gana stipriai išaugo internetinių priemonių panaudojimas. Sumažėjo laikraščių vaidmuo, kadangi spaudos skaitomumas smarkiai kritęs“, - BNS kalbėjo M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių eksperto, pati didžiausia intriga - neapsisprendę rinkėjai, kurie dažniausiai yra atviri, dažnai įvardijami kaip masiniai, centro rinkėjai.
„Per šiuos rinkimus dėl to masinio rinkėjo yra labai aiškiai susirėmusios dvi partijos - tai yra socialdemokratų ir Darbo partijos“, - įsitikinęs specialistas.
Kita neapsisprendusiųjų grupė, dėl kurios grumiasi dešiniosios partijos - dalis valdančiaisiais konservatoriais nusivylusio elektorato.
„Konservatorių didelis probleminis klausimas - ar jiems pavyks tuos rinkėjus susigrąžinti. Tie rinkėjai gali imti ir nubalsuoti už kokią kitą partiją, šiuo metu tai yra dvi alternatyvos - koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir taip pat Drąsos kelias. (...) Man labai keista, kad konservatoriai šiam rinkėjų blokui skiria mažai dėmesio. Skiriama daugiau dėmesio kitai konservatorių rinkėjų daliai, t. y. rinkėjų dalis, kuri gyvena didžiuosiuose miestuose - labiau išsilavinę, labiau krypstantys į pasiturinčią viduriniąją klasę“, - svarstė M. Katkus.
Jo teigimu, konservatorių rinkimų kampanijoje kartais trūksta konkretumo ir aiškumo, šia prasme ryškesnė ir pranašesnė yra Darbo partijos rinkimų agitacija.
Liberalų sąjūdžio kampanija, M. Katkaus manymu, įdomi, grindžiama konkrečiais darbais, tačiau tuo pačiu sausa ir stokojanti „razinos“.
„Internete liberalų kampanija šį kartą atrodo labai skystai. Jiems labai didelis klausimas išlieka kova dėl Vilniaus, nes matėm, kad čia žmonės per savivaldos rinkimus balsavo už A. Zuoko sąjungą „Taip“. Jiems yra klausimas, ar Vilniuje liberaliai nusiteikę žmonės balsuos už juos, o ne už A. Zuoko partiją“, - sakė M. Katkus.
Vienas svarbesnių veiksnių, lemsiančiu rinkimų rezultatus, anot M. Katkaus, bus rinkėjų aktyvumas.
