Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (TSPMI) dėstytojas Algimantas Jankauskas pastebi, kad
rinkimų debatuose televizijose partijos yra geriau pasiruošusios nei
prieš praėjusius rinkimus.
„Matyčiau tokį skirtumą, kalbant apie debatus, kad
parlamentinės partijos, esančios valdžioje ar opozicijoje, atrodo
žymiai brandžiau ir geriau pasiruošusios. Konkrečiai
apmąsčiusios svarbiausias problemas. Diskusijų erdvė kiek
įvairesnė ir įdomesnė“, - sakė politologas.
Kita vertus, pasak jo, yra ir debatų, kurie tiesiog piktino
žmones ir vertė tiesiog išjungti televizorių, nes stigo
konstruktyvumo ir konkretumo.
Politologo Alvido Lukošaičio vertinimu, šiais metais galima
pastebėti daugiau „popsinio“ žanro rinkimų laidų, kurių gamybos
ėmėsi ir komercinės televizijos.
„Kalbant apie viešas diskusijas, debatus, tai pirmiausia, aišku,
mes matom televizinius debatus. Jeigu lyginant su ankstesniais
rinkimais, ankstesnėmis rinkiminėmis kompanijomis, tai, sakyčiau,
televizijos kanaluose yra daugiau to „popsinio“ žanro laidų, skirtų
Seimo rinkimų kampanijai. Su laidomis įsiliejo ir LNK, ir TV3. Labai
daug dalyvių šiuose rinkimuose. Yra didesnis intensyvumas, kadangi
tų dalyvių galima surasti visur. (...) Tokių dalykų, kurie
paverstų rinkiminę kampaniją išskirtine, išskirtinai aštria,
išskirtinai aštrių diskursų, tai tokių dalykų dar nebuvo, turiu
omenyje skandalingus įvykius“, - sakė A. Lukošaitis.
Anot politologo, diskusijų gausa viešojoje erdvėje dar
nereiškia, kad rinkimų kampanija šiais metais yra konstruktyvesnė.
„Vis tik labai ryškūs tokie pigaus teatro bruožai debatuose,
diskusijose. Na, aišku, tai lemia atitinkamas kandidatų lygis. Yra
nemažai partijų, sakysime, kryptingai orientuotų į vienkartinį
dalyvavimą rinkimuose. Deja, kaip paprastai ir būna, lygis tokių
vienkartinių projektų dalyvių yra labai žemas, apgailėtinas. Na,
nežinau, ar tai juoką, pyktį, ar sumišimą, neviltį, apmaudą“,-
svarstė A. Lukošaitis.
Viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus nuomone, šių
rinkimų kampanija aktyvesnė ir išradingesnė, kur kas palčiau
pasitelkiamos didelės sklaidos komunikacinės priemonės internete.
„2008 metų rinkimų kampanija buvo tokia, toks jausmas buvo, kad
visiems buvo viskas atsibodę, kažkaip, netikėjo komunikaciniais
veiksniais.(...) Šita rinkiminė kampanija yra kur kas aktyvesnė ir
kur kas išradingesnė, kurioje yra akivaizdžiai naudojamos interneto
komunikacinės priemonės. Per tuos ketverius metus Lietuva
išsikraustė į virtualią erdvę - Facebook'ą, bent jau aktyvesni
žmonės, kurie balsuoja. Taip pat per tą laikotarpį, gana stipriai
išaugo internetinių priemonių panaudojimas. Sumažėjo
laikraščių vaidmuo, kadangi spaudos skaitomumas smarkiai kritęs“,
- BNS kalbėjo M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių eksperto, pati didžiausia intriga -
neapsisprendę rinkėjai, kurie dažniausiai yra atviri, dažnai
įvardijami kaip masiniai, centro rinkėjai.
„Per šiuos rinkimus dėl to masinio rinkėjo yra labai aiškiai
susirėmusios dvi partijos - tai yra socialdemokratų ir Darbo
partijos“, - įsitikinęs specialistas.
Kita neapsisprendusiųjų grupė, dėl kurios grumiasi
dešiniosios partijos - dalis valdančiaisiais konservatoriais
nusivylusio elektorato.
„Konservatorių didelis probleminis klausimas - ar jiems pavyks
tuos rinkėjus susigrąžinti. Tie rinkėjai gali imti ir nubalsuoti
už kokią kitą partiją, šiuo metu tai yra dvi alternatyvos -
koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir taip pat Drąsos kelias. (...)
Man labai keista, kad konservatoriai šiam rinkėjų blokui skiria
mažai dėmesio. Skiriama daugiau dėmesio kitai konservatorių
rinkėjų daliai, t. y. rinkėjų dalis, kuri gyvena didžiuosiuose
miestuose - labiau išsilavinę, labiau krypstantys į pasiturinčią
viduriniąją klasę“, - svarstė M. Katkus.
Jo teigimu, konservatorių rinkimų kampanijoje kartais trūksta
konkretumo ir aiškumo, šia prasme ryškesnė ir pranašesnė yra
Darbo partijos rinkimų agitacija.
Liberalų sąjūdžio kampanija, M. Katkaus manymu, įdomi,
grindžiama konkrečiais darbais, tačiau tuo pačiu sausa ir
stokojanti „razinos“.
„Internete liberalų kampanija šį kartą atrodo labai skystai.
Jiems labai didelis klausimas išlieka kova dėl Vilniaus, nes matėm,
kad čia žmonės per savivaldos rinkimus balsavo už A. Zuoko
sąjungą „Taip“. Jiems yra klausimas, ar Vilniuje liberaliai
nusiteikę žmonės balsuos už juos, o ne už A. Zuoko partiją“, -
sakė M. Katkus.
Vienas svarbesnių veiksnių, lemsiančiu rinkimų rezultatus,
anot M. Katkaus, bus rinkėjų aktyvumas.