Opozicinės partijos priekaištauja, kad valdančiųjų pradėta reforma privertė studentus prasiskolinti bankams ir emigruoti. Būtent pastarosioms pranašaujant sėkmę po kelių dienų vyksiančiuose Seimo rinkimuose, antradienį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete studentai surengė debatus.
Sausakimšoje universiteto salėje iš visų didžiųjų Lietuvos miestų susirinkę studentai priešrinkiminių pažadų prisiklausė iki soties: aukštąjį mokslą reformavę konservatoriai ir liberalai teigė norintys tęsti pradėtus darbus, o socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ sakė universitetų reformą patekę į Seimą atšauktų ir grįžtų prie senosios tvarkos.
8 mandatai – 8 darbai
Svarbiausių partijų atstovams Lietuvos studentų sąjungos vienijamas jaunimas pateikė 8 punktų programą, kuria siekia nuoseklaus dialogo, nepertraukinėjamo kas ketverius metus besikeičiančių parlamentarų priešrinkiminių šūkių.
Studentų skaičiavimais, būtent 8 mandatus politikams suteikia universitetuose besimokančio jaunimo balsai.
Minėtais punktais studentija prašo suremontuoti apgriuvusius bendrabučius, nediskriminuoti pasirinkusių vientisąsias (dienines) ir ištęstines (neakivaizdines) studijas ir visiems leisti pigiau važinėti viešuoju transportu, gerinti jaunų specialistų įdarbinimo galimybes, nemažinti universitetų finansavimo ir pan.
Kaip pastebėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, visos debatuose diskutavusios partijos sutarė dėl 3 dalykų.
„Visi sutiko, kad kiekvienas studentas turi teisę naudotis viešojo transporto lengvata, kad universitetų finansavimas nemažės ir kad stiprės verslo ir mokslo bendradarbiavimas“, – sakė D. Dikšaitis.
Reformą atšauktų
Valdantiesiems negailint pagyrų sau už „pirmąją esminę Lietuvos aukštojo mokslo reformą“, oponentai nepraleido progos papriekaištauti ir dėl jaunimo emigracijos, ir dėl nedarbo.
Tiesa, iš esmės reformą keisti sakė norintys tik socialdemokratai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, bet tokios galimybės neatmetė ir „darbiečiai“.
Pastarieji pritarė, kad valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos neturi būti diskriminuojamos, bet kartu ir kritikavo krepšelių sistemą.
„Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys kalbėjo ir apie būtinybę stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, nors konkrečių pasiūlymų nepateikė.
„Parduoti patentą neužtenka, nes technologija taip iškeliauja iš Lietuvos, reikia mokslo laimėjimus diegti į pramonę“, – sakė V. Gapšys.
Konkretumu nepasižymėjo ir „tvarkiečiai“. Jie ragino Lietuvos studentus kurti „Apple“ prilygstančias įmones, „nevergauti Barclays“ ir nepamiršti žemės ūkio. Partijos atstovas Almantas Petkus kaip teigiamą pavyzdį prisiminė ir tarybinį profesinį orientavimą, kuris galėtų šiandien išspręsti studentų praktinių įgūdžių trūkumą.
Siektų tęstinumo
Universitetus reformavę valdantieji teigė siekiantys padaryti viską, kad naujai išrinktai valdžiai nebūtų kelio atgal.
Švietimo ir mokslo ministras, liberalas Gintaras Steponavičius sakė norintis tęsti pradėtus darbus. „Mums liko išspręsi transporto lengvatų ir sveikatos draudimo klausimus“, – artimiausius planus įvardijo ministras.
Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentaras Mantas Adomėnas krepšelių sistemą vadino „sveiko proto“ konkuruoti skatinančia sistema, sėkmingai veikiančia Vakaruose, ir sakė, kad grįžti prie valstybės reguliuojamo aukštojo mokslo „būtų klaida“.
Debatuose dalyvavusias politines jėgas studentai simboliškai vertino plojimais. Regis, studentų pozicija rinkimuose aiški – daugiausia palaikymo sulaukė Liberalų sąjūdis bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, o plojimus „tvarkiečiams“ ir „darbiečiams“ salėje pakeitė tyla.
