Šie Seimo rinkimai, kurių kampanija neretai buvo įvardijama kaip nuobodi, vis dėlto turėtų atsakyti į daugybę įdomių klausimų, kurie iki pat sekmadienio nakties neduos ramybės politikams ir jų rėmėjams.
„Lietuvos rytas” pamėgino suformuluoti ne tik dalį tokių klausimų, bet ir pateikti galimus atsakymus į juos.
1. Kokias partijas nudžiugins rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatai?
Politines jėgas, kurios turėtų užkopti ant rinkimų prizininkų pakylos, galima įvardyti gana tvirtai.
Tai – opozicinės Socialdemokratų ir Darbo partijos bei pagrindinė valdančioji jėga Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Tiesa, girdėti ir prognozių, kad pagreitį vėl įgiję ir agitacijos kampanija išsiskiriantys „darbiečiai” užims pirmąją vietą.
Neatmestina, kad antrąją vietą gali užimti ir konservatoriai, o jų lyderiai net trimituoja, jog partija bus pirma.
Kadaise vienais favoritų patekti į prizininkų trejetuką laikyti pašalinto prezidento Rolando Pakso „tvarkiečiai” taip pat dar neprarado visų vilčių į jį patekti.
Labiausiai tikėtina, kad partija „Tvarka ir teisingumas” pagal daugiamandatėje apygardoje surinktus balsus bus ketvirta.
Tarp laimingųjų, kurie perkops 5 proc. balsų barjerą, žinoma, pretenduoja patekti ir brolžudiško liberalų karo dalyviai.
Šiuo metu geriausiai vertintinos Liberalų sąjūdžio galimybės. Ši partija turi ne tik maždaug pusę šimto tūkstančių ištikimiausių rėmėjų, bet ir vilioja tuos, kurie nusivylė konservatoriais, bet vis tiek nori balsuoti už dešiniuosius.
Tuo metu liberalcentristų perspektyvos – kur kas miglotesnės. Tiesa, ši partija galbūt išlaikė nemažą ištikimųjų aktyvą, be to, ji jau per praėjusius savivaldos rinkimus demonstravo galinti daugiau, nei rodo prognozės.
Šie rinkimai gyvybės ar mirties klausimu gali tapti ne tik liberalcentristams, bet ir kito ryškaus liberalų stovyklos veido – Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamai Sąjungai TAIP.
Sostinės vadovą dėl šilumos kainų aršiai atakuoja jo politiniai oponentai su prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje ir neabejotinai tai veikia dalies piliečių nuomonę.
Už „taipiečių” atstovų galimybes jau spalio 14-ąją patekti į Seimą šiuo metu geriau atrodo tautines mažumas po savo sparnu vienijančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos šansai – ypač jei bus mažesnis rinkėjų aktyvumas, nes šios partijos rėmėjai mobilizuojami kryptingai ir nuosekliai.
Pagaliau – daugelį jaudinantis klausimas: kaip pirmajame Seimo rinkimų ture pasirodys galimos pedofilijos skandalo dirvoje išdygusi Neringos Venckienės vadovaujama „Drąsos kelio” partija?
Rezultatai daugiamandatėje apygardoje šiai partijai, ko gero, gali būti lemtingi, nes daug vilčių į savo kandidatų pergales vienmandatėse apygardose ir antrajame rinkimų ture ji neturėtų dėti.
Visuomenės nuomonės apklausos kol kas rodo, kad šis rinkimų naujadaras balansuoja ant 5 proc. balsų barjero. Savo galimybes gerokai blaiviau ėmė vertinti net pati N.Venckienė – anksčiau žadėjusi nublokšti nuo kelio visus, dabar ji jau tikisi apie 20 mandatų naujajame parlamente.
Gali būti teisūs tie, kurie teigia, jog „Drąsos kelias” turėtų surinkti daugiau rinkėjų simpatijų negu žadami 4 ar 5 procentai.
Pagrindinis argumentas tokių prognozių naudai – niekur neišnyko vadinamasis protesto elektoratas, kuris šiuo metu persunktas pykčio ir sąmokslo teorijų labiau nei bet kada anksčiau.
Be to, daugelis tokių piliečių, jei juos vis dėlto pasiekia visuomenės nuomonės apklausų sudarytojai, slepia savo pasiryžimą balsuoti už naująją jėgą – arba tyli, arba meluoja.
Tad nebus nieko keista, jei itin marga „Drąsos kelio” publika jau po pirmojo rinkimų turo galės formuoti frakciją Seime, tarkime, iš 10 narių.
5 proc. kartelė pasiekiama ir Ramūno Karbauskio vadovaujamiems valstiečiams, sėkmingai pasirodžiusiems per savivaldos rinkimus, taip pat įvairiems radikalams, prieš rinkimus susibūrusiems po naujomis vėliavomis.
Bet kokiu atveju jau po pirmojo rinkimų turo turėtų išsipildyti prognozės, kad kitos kadencijos Seimas margumu nenusileis, o gal net ir pranoks dabartinį.
Vienmandatėse apygardose taip pat vyks nemažai įdomių susirėmimų, be to, gali būti, kad būtent jose per antrąjį turą spręsis, kas laimės daugiausia mandatų apskritai ir valdys šalį.
2. Kuo baigsis N. Venckienės iššūkis Seimo pirmininkei Irenai Degutienei?
Gali būti, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios Garliavos herojė nutarė kandidatuoti Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje, yra ne tiek noras konkuruoti su viena populiariausių šalies politikių, o tai, kad čia balsuoja išeivija.
Nemažai tautiečių užsienyje – vieni aktyviausių „violetinių” rėmėjų, tad N.Venckienė greičiausiai tikisi, kad tai jai garantuos pergalę.
Tačiau į politiką pasukusi buvusi teisėja, atrodo, suklydo. Pirma, ji neįvertino, kad toli nuo Klonio gatvės gyvenantys šios apygardos rinkėjai gali būti nusiteikę prieš ją.
Antra, N. Venckienė greičiausiai neapskaičiavo, kad rėmėjai išeivijoje greičiausiai nenusvers tos persvaros, kurią I. Degutienė šioje apygardoje visada įgyja prieš varžovus.
3. Ar apskaičiavo savo jėgas buvusi konservatorė Aurelija Stancikienė, sumaniusi susirungti su premjeru Andriumi Kubiliumi?
Sostinės Antakalnio apygardą ir kovą su konservatorių lyderiu „Drąsos keliui” dabar atstovaujanti A. Stancikienė greičiausiai pasirinko dėl kelių priežasčių – asmeninių ambicijų ir nuoskaudų, tam tikro savo populiarumo, sukaupto aktyviai veikiant Garliavos skandalo fone, ir dėl to, kad A. Kubilius – nemėgstamiausias šalies politikas.
Tačiau karštosios politikės gali laukti toks pat nusivylimas kaip ir N. Venckienės.
Premjeras šioje apygardoje turi tvirtą rėmėjų būrį, solidžius valdžios ir partijos resursus. Realesnių galimybių rimčiau pasivaržyti su juo turi ne A. Stancikienė, o, pavyzdžiui, socialdemokratų jaunimo atstovas Juras Požela.
4. Kuo baigsis „drąsuolių” ir konservatorių dvikovos Kaune?
Gal „drąsuolių” atstovui Algirdui Patackui Žaliakalnyje vis dėlto pavyks nurungti vieną įtakingiausių konservatorių krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę?
Kaip Panemunėje seksis rungtis pačiam „Drąsos kelio” pirmininkui Jonui Varkalai su Vida Čigriejiene, o Kauno rajone – Audronei Skučienei su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku?
Kaune „Drąsos kelio” atstovai konservatoriams ir kitoms politinėms jėgoms kelia daug daugiau pavojaus nei, pavyzdžiui, sostinėje.
Matyt, ne veltui „drąsuoliai” net nekelia savo kandidatų prieš kai kuriuos dešiniuosius, kurie N. Venckienę aktyviai rėmė ir teberemia.
Pavyzdžiui, „Drąsos kelias” nekėlė kandidato Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, kurioje kandidatuoja vienas aktyviausių „violetinių” konservatorių – Seimo narys Rytas Kupčinskas.
Tačiau minėtose apygardose konservatoriai prieš ketverius metus laimėjo rinkimus taip užtikrintai, jog vis dėlto galima abejoti, ar juos iš savo pozicijų pavyks išmušti „Drąsos kelio” ar kitų partijų kandidatams.
5. Kaip susiklostys dviejų dešiniųjų grumtynės Panevėžyje?
Korupcija įtariamam konservatorių partijos vicepirmininkui Vitui Matuzui už nugaros – besąlygiška partijos viršūnės politinė ir finansinė parama, bet jo dvikovos su Panevėžio meru Vitalijumi Satkevičiumi baigtis miglota. Beje, jų abiejų narystė valdančiojoje partijoje sustabdyta.
Mat senas Seimo nario konkurentas partijoje V. Satkevičius savo ruožtu turi nemažos dalies vietos konservatorių paramą.
Tad kova gali būti tokia nuožmi, kad pralaimės abu, o laimės kas nors trečias.
Tuo trečiuoju Vakarinėje apygardoje gali tapti, pavyzdžiui, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys, tyręs V. Matuzo bylą.
6. Kaip Gargžduose seksis politikos rėksnių pažiba tituluojamam Petrui Gražuliui?
Atrodo, gražiausios P. Gražulio dienos grimzta į praeitį. Per praėjusius Seimo rinkimus šioje apygardoje jis tik per plauką – keliomis dešimtosiomis procento – laimėjo prieš konservatorę Daliją Šeporaitienę.
Šiemet į šios kandidatės vietą stojo viena dešiniųjų sąrašo lyderių sugebėjusi tapti Agnė Bilotaitė, kurios įvaizdžio, atrodo, neslegia bendros partijos reputacijos našta. Jos galimybės laimėti – realios.
7. Ar rinkimai pamaryje netaps Arūno Valinsko politine gulbės giesme?
Liberalcentristu tapusio A. Valinsko galimybės Šilutės-Pagėgių apygardoje – minimalios. Juk čia kandidatuoja vienas vadinamųjų Pagėgių kunigaikščių – buvęs ilgametis meras „tvarkietis” Kęstas Komskis. Jam už nugaros – šeimos ir partijos parama.
Žinoma, galima prisiminti, kad K. Komskis 2008-ųjų rinkimus čia mikroskopiniu skirtumu pralaimėjo liberalui Audriui Endzinui, bet tai – jau praeitis.
8. Kieno balsas stipresnis – Vytauto Juozapaičio ar Algimanto Salamakino?
Socialdemokratas A. Salamakinas prieš ketverius metus Radviliškyje laimėjo gana įtikinamai. Tačiau partiniu požiūriu šis kraštas – dešiniųjų tvirtovė.
Tad korupcijos skandalo ištaškytą ir palaužtą vietos dešiniųjų viršūnėlę garsiu operos dainininku V. Juozapaičiu pakeitusi konservatorių vadovybė gal ir neapsiriko.
Bet kokiu atveju bus įdomu stebėti dviejų veikėjų, kurių populiarumas pagrįstas ir televizijos šou laidomis, kovą.
9. Ar naujo skrydžio pakils buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius?
Pagrindinis šio politikos pradinuko, susiradusio prieglobstį ne už jį kryžium gulusių konservatorių, o Liberalų sąjūdžio gretose, ginklas – nepalaužiamo kovotojo su korumpuotais politikais įvaizdis. Jį V. Gailius susikūrė dešiniųjų ir Prezidentūros grumtynių dėl FNTT kontrolės metu.
Be to, Pakruojo-Joniškio apygardoje kandidatuojantis V. Gailius dešimt metų dirbo pastarajame mieste, tad gali vadinti save vietos žmogumi.
Tiesa, kiti vietiniai irgi nepėsti – pavyzdžiui, buvęs Pakruojo meras Saulius Gegieckas.
10. Ką nuveiks politikoje stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas?
Ž. Savickas per praėjusius rinkimus Biržų-Kupiškio apygardoje vos neiškopė į antrąjį turą.
Tačiau stipruolio raumenys vis dėlto gali būti per silpni praėjusį kartą čia karaliavusiam ir dabar vienu favoritų laikomam Seimo milijonieriui Valdemarui Valkiūnui įveikti.
11. Ar garsioji našlė Kristina Brazauskienė sumedžios buvusį savo vyro medžioklių draugą Bronių Bradauską?
Atrodo, kad aukos vaidmuo Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, kur B. Bradauskas savo populiarumą tvirtina kas dieną ir visais įmanomais būdais, greičiausiai teks būtent vienai nemėgstamiausių politikių tapusiai K. Brazauskienei.
12. Ar virš Šeškinės nušvis Ligito Kernagio žvaigždė?
Laimėti rinkimus Šeškinės apygardoje Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui L. Kernagiui bus tikrai sunkiau, nei iš eilės atleidinėti iš darbo visus aukštus pareigūnus.
Juk buvusiam dainininkui čia teks nublokšti tokius žinomus politikus kaip socialdemokratas Algirdas Sysas arba konservatorius Audronius Ažubalis.
13. Kas laukia „atominio” Roko Žilinsko?
Atrodo, kad į „beviltišką” Zarasų-Visagino apygardą konservatorių mesto naujai iškepto savo bendražygio R. Žilinsko pagrindinis uždavinys – išsilaikyti nesutryptam. Tikroji kova turėtų vykti virš įvairiais skandalais išgarsėjusio Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko galvos.
Čia greičiausiai rimtai grumsis per praėjusius rinkimus taip pat žūtbūtinai kovoję Seimo „tvarkietis” Algimantas Dumbrava ir Visagino merė liberalcentristė Dalia Štraupaitė.
14. Ar įvyks referendumas dėl naujos atominės elektrinės ir kokie bus jo rezultatai?
Svarbiausia šio patariamojo referendumo intriga ir yra tai, ar jis apskritai įvyks, – tam reikia, kad į rinkimus ateitų daugiau nei pusė visų rinkėjų. Be to, būtina, jog ne mažiau kaip pusė balsavusiųjų pritartų vienam ar kitam atsakymo variantui.
Kol kas tikėtina, kad rinkėjų aktyvumas bus maždaug toks pat kaip ir per ankstesnius rinkimus ir nesieks 50 proc. Tiesa, prasidėjęs išankstinis balsavimas, vykstantis gana aktyviai, leidžia tikėtis, kad pakils ir bendra rinkėjų aktyvumo kartelė.
Nuspėti, kaip pasiskirstys referendumo biuletenius paėmusių rinkėjų nuomonė, – dar sunkiau. Tiek priešininkų, tiek šalininkų galimybės atrodo daugmaž lygios.
