Pasirodo, rinkėjų pasirinkimams įtaką daro pašaliniai faktoriai, apie kuriuos mes net nenutuokiame. Kai kurie iš jų skamba iš tiesų absurdiškai. Pavyzdžiui, jei jus pasodintų kėdėje, šiek tiek palinkusioje į kairę pusę, ir prašytų balsuoti, tikėtina, palaikytumėte kairiųjų, o ne dešiniųjų pažiūrų politikus. Būdų manipuliuoti rinkėjų simpatijomis yra įvairių. Ir mokslininkai kantriai bando išgliaudyti šį fenomeną. Šį kartą apie išvaizdos įtaką mūsų sprendimams.
Laimėtojus atspėja net vaikai
Rinkimai – tai ne tik skelbiamos politinės ir ekonominės programos. Norėtume, kad demokratinė valdymo sistema užtikrintų, jog būtų išrenkami protingiausi, kompetentingiausi kandidatai, kurie sudėtingose situacijose galėtų priimti teisingiausius sprendimus. Taip pat norėtume, kad išrinktieji būtų moralūs, nemeluojantys, nevagiantys asmenys, kuriems rūpi tautos gerovė. Vis dėlto mūsų pasirinkimai ne visada pagrįsti racionalumu. Kaip rodo Christopherio Olivolos tyrimai, vienas stipresnių veiksnių, lemiančių rinkėjų simpatijas, yra kandidatų išvaizda. Žmonės savo balsą dažnai nesąmoningai atiduoda tam politikui, kuris atrodo (būtent atrodo, o ne yra) kompetentingas.
Johno Antonakio eksperimento dalyviai žvelgdami į fotografiją turėjo įvertinti kandidatų, apie kurios neturėjo jokios informacijos, kompetenciją (jų intelektą, lyderystės gebėjimus ir kompetentingumą). Akivaizdu, kad iš veido šių ypatybių nenustatysi, tačiau rezultatai parodė, jog vien nuotraukų pagrindu padaryti sprendimai atitiko galutinius realių rinkimų rezultatus. Panašūs rezultatai gauti ir tiriant vaikų gebėjimą išpranašauti rinkimų laimėtojus. Penkiamečiai vaikai, vos pažvelgę į rinkimuose dalyvaujančių politikų nuotraukas, nuspėjo teisingą jų baigtį! Mokslininko Alexanderio Todorovo teigimu, pakanka į kandidato nuotrauką pažvelgti vos dešimtąją sekundės, kad „įskaitytume“ jo kompetenciją ir nuspėtume jo sėkmę rinkimuose. Įdomiausia, kad tokie žaibiški spėjimai neįtikėtinai tikslūs – net 70 proc. jų sutapo su realiais po savaitės įvykusiais rinkimų rezultatais. Tai reiškia, kad pažvelgę į dviejų kandidatų nuotraukas galime gana taikliai nuspėti laimėtoją (pasitikrinkite ir jūs – atlikite testą).
Kodėl tokie naivūs sprendimai taip tiksliai prognozuoja visų rinkėjų elgesį? Daugiau žinodami apie kandidatą rinkėjai daro sprendimus pagal jo ankstesnį elgesį ir vertina jau ne pagal atsitiktinius požymius, bet pagal protą, darbus, moralę ir pan. Vis dėto pirmieji įspūdžiai apie žmogų, kurie dažnai remiasi išvaizda, esant kitoms vienodoms sąlygoms daro didelę, nors ir sąmoningai mažai suvokiamą įtaką. Palankus asmens išorės vertinimas veikia tarsi aureolė, kuri nuspalvina, suteikia papildomų teigiamų savybių, kurių šis asmuo neturi. Kaip parodė mokslininko Chappello Lawsono tyrimai, kandidato išvaizda ypač veikia mažiau informuotus rinkėjus ir asmenis, daug laiko praleidžiančius prie televizorių ekranų.
Balsuojame už save?
Politikas, kurio veido bruožai panašūs į rinkėjo, sulauks dar didesnių simpatijų. Ankstesni tyrimai parodė, kad žmonės yra draugiškesni ir linkę labiau padėti panašiems į juos asmenims. Kaip parodė Jeremy Bailensono eksperimentas, šis fenomenas galioja ir politinėje arenoje.
Mokslininkas pirmąjį eksperimentą atliko 2004 m., likus savaitei iki JAV prezidento rinkimų. Tiriamiesiems – potencialiems rinkėjams – buvo rodomos dviejų kandidatų George'o Busho ir Johno Kerry nuotraukos. Pirmoji grupė regėjo originalias fotografijas, antroji – G. Busho portretą, pakeistą taip, kad 40 proc. sutaptų su rinkėjo veido bruožais, trečioji – tokiu pat būdu pakeistą J. Kerry portretą. Originalias nuotraukas matę dalyviai balsavo rezultatu 46 proc. ir 44 proc. Busho naudai bei nuspėjo realių rinkimų kovos baigtį – Bushas nugalėjo konkurentą taip pat 2 proc. skirtumu. Tačiau dalyvių, regėjusių modifikuotas nuotraukas, rinkimų rezultatų skirtumas buvo didesnis nei pirmosios grupės. Asmenys, kuriems buvo pateiktas kompiuteriu pakeistas Busho portretas, skyrė jam 13 proc. daugiau balsų nei Kerry (7 proc.). Tai reiškia, kad rinkėjai šį kartą balsavo nesiremdami argumentais, o jų sprendimus nesąmoningai veikė kandidato panašumas į juos. Kiti eksperimentai su mažiau žinomais kandidatais taip pat patvirtino šį dėsningumą.
Iš tiesų vieni politikai atrodo simpatiškesni nei kiti. Tačiau kodėl tai turėtų daryti įtaką mūsų politiniams sprendimams, juk gebėjimas vadovauti ir priimti efektyvius sprendimus nepriklauso nuo išvaizdos? Esant informacijos pertekliui žmogaus smegenys siekia supaprastinti sprendimų priėmimo procesą remdamosi paprastomis ir „patikrintomis“ strategijomis. Prieš atiduodami balsus, turime susipažinti su kiekvieno politiko siūlomomis idėjomis, o tai kai kuriems žmonėms atrodo pernelyg daug energijos reikalaujantis darbas. Taigi, nenorėdami per daug užtrukti, trumpiname kelią pasikliaudami savo nuojauta.
Šie faktai rodo nelabai patrauklią demokratinių rinkimų pusę. Ką daryti, kad rinkėjai remtųsi esmine informacija? Suteikti kuo daugiau galimybių stebėti tiesiogines kandidatų diskusijas, girdėti, kokias argumentais kandidatai grindžia siūlomus sprendimus, kaip vertina egzistuojančias problemas ir jų priežastis.
