Skaitmeninė televizija: ar kaimas matys tik ,,sniegą“?

Už poros savaičių, išjungus analoginę televiziją ir perėjus prie skaitmeninės, beveik šeštadalio mūsų šalies gyventojų būstuose televizoriai gali rodyti tik „sniegą“. Taip atsitiks, jei per tą likusį laiką kai kurie gyventojai nesuskubs senus televizorius pasikeisti naujais, skaitmeniniais, arba įsigyti specialius priedėlius.

Daugiau nuotraukų (1)

Stasys Jokūbaitis („UP“)

Oct 13, 2012, 12:32 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 3:31 AM

Bepigu miestiečiams, kurių butuose dažniausiai išvedžiota kabelinė televizija. Jiems jokių rūpesčių – kaip žiūrėjo savo pamėgtas programas, taip ir žiūrės. Tačiau jei gyvenantieji kaime, nuošaliose miškingose vietovėse iki spalio 29–osios nepasirūpins skaitmeninei televizijai priimti tinkama įranga, priedėliais, antenomis, įsijungę televizorius jie išvys tik baltą mirgantį ekraną.

150 tūkstančiių namų dar nepasirengę

Pasirūpinti įranga ar naujais televizoriais žmonės pradėti raginti daugiau kaip prieš metus. Laikraščiai, interneto portalai, radijas ir televizija ir dabar pilni įvairių reklamų, kviečiančių įsigyti naujus televizorius, priedėlius, antenas, prisijungti prie kabelinės televizijos. Tačiau skuba deja ne visi. Iki šiol apie 150 tūkstančių namų ūkių yra nepasirengę pereiti prie skaitmeninės televizijos.

Susisiekimo ministerijos užsakymu spalio mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, analoginę antžeminę televiziją vis dar žiūri apie 14 proc. gyventojų.

Į klausimą, kada ketinate imtis veiksmų, norėdami pasirengti skaitmeninės televizijos žiūrėjimui, net 44 proc. visų apklaustų analoginės antžeminės televizijos žiūrovų, dar neturinčių tinkamos įrangos, atsakė tai darysiantys spalį, likus kelioms savaitėms iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo, 14 proc. tinkama įranga ketina pasirūpinti likus kelioms dienoms, o 12 proc. tai padaryti žada tik po spalio 29–osios.

Akivaizdu, kad nemaža dalis tų namų ūkių, kurių dauguma yra kaime, tikriausiai taip ir nespės viską susitvarkyti, nes jau dabar pradėjo driektis eilės prie antenų specialistų, televizijos aparatūros meistrų.

Į įvairias su skaitmenine televizija susijusias įstaigas, įmones pasipylė klausimai, kokius televizorius, kokius priedus geriausiai įsigyti, kokios antenos tiks skaitmeninei televizijai priimti, kokios – ne, kiek kanalų bus galima matyti, kur ieškoti specialistų, galinčių viską sutvarkyti.

Pirkti naują aparatą ar priedėlį?

Tai klausimas, kuris dabar, ko gero, dažniausiai iškyla ruošiantis spalio 29–ąjai. Atsakymas priklausys nuo to, kam šį klausimą užduosite. Televizijos aparatų pardavėjai, žinoma, vienareikšmiai pasisakys už naują skaitmeninį televizorių, priedėlių pardavėjai – už priedėlius. Ir vienas, ir kitas variantas tinkamas, kad galėtum žiūrėti skaitmeninę televiziją. Tačiau pirkėjo apsisprendimas dažniausiai priklauso nuo piniginės storio.

Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento specialistai visų pirma siūlo pasitikrinti, ar gyventojų televizoriuose yra integruotas DVB–T MPEG–4 imtuvas, ir ar televizorius galės priimti skaitmeninį signalą.

Jei aparatas senesnio modelio, tuomet norintiesiems žiūrėti nemokamas televizijos programas teks įsigyti naują televizorių arba nusipirkti ir prie televizoriaus prijungti priedėlį, kurio kainos svyruoja nuo 80 iki kelių šimtų litų.

Vis dėlto specialistai pataria geriau pirkti naujus skaitmeninius televizorius, nes priedėliai – laikinas sprendimas, leidžiantis mažiausiomis investicijomis toliau matyti televiziją. Jie dažniausiai gabenami į Lietuvą iš tų šalių, kur jų jau atsisakoma, kur jie tapo nereikalingi. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, perėjus prie skaitmeninės televizijos, kai kurie kanalai pradedami koduoti, už juos tenka papildomai mokėti, tad paprasti priedėliai, kuriuose nėra mokamų kanalų lizdų, jau nieko negali padėti.

Nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu televizijos aparatų pardavėjai trina rankas – televizorių pardavimai išaugo daugiau negu dvigubai.

Nelaukiant paskutinės minutės

Į dažniausiai šiuo metu pasitaikančius „Ūkininko patarėjo“ skaitytojų klausimus atsako Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius.

- Kokiuose rajonuose ar vietovėse gali iškilti daugiausiai problemų dėl skaitmeninio signalo priėmimo? Ar neliks visgi Lietuvoje „baltų dėmių“, kur žmonės negalės matyti televizijos?

– Visuose regionuose yra tam tikrų vietų, kur signalo priėmimas nėra patikimas. Dažniausiai tai yra daubos, pamiškės, upių ir ežerų slėniai, o miestuose – aukštesnių pastatų užstojamos vietos. Šiose vietose siunčiamų skaitmeninės antžeminės televizijos signalams priimti gali tekti panaudoti papildomas priemones – gali prireikti antenos stiprintuvo, mažesnio slopinimo kabelio, o jeigu signalus trukdo priimti reljefo ar užstatymo miestuose ypatumai, gali tekti anteną pakelti aukščiau arba priiminėti atspindėtus signalus. Tokiais atvejais patartina kreiptis į specialistus – atvykę jie apžiūrės turimas signalo priėmimo priemones, nustatys galimus priėmimo trukdžius, įvertins galimybes ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą.

Šiuo metu televizijos tinklas, kuriuo perduodama Lietuvos televizijos programa, patikimu ryšiu aprėpia daugiau kaip 95 proc. visų gyventojų.

– Kiek televizijos kanalų (nemokamų) galės matyti kaimo gyventojas, įsirengęs elementariausią anteną? Ar nuo jos sudėtingumo priklausys matomų kanalų skaičius?

– Žiūrovai, turintys naujesnio modelio televizorių ar įsigiję priedėlį, nemokamai gali matyti iki 12 nemokamų programų. Nuo antenos modelio ar kainos nemokamų programų skaičius nepriklauso. Svarbiausia yra tinkamai sureguliuoti turimą decimetrinę anteną.

– Žmogus gyvena kaime, apie 100 km nuo Vilniaus. Iki šiol naudojosi paprasčiausia antena, kuria matė keturias televizijos programas. Televizorius senas. Ar nusipirkus priedėlį, jam reikės keisti ir anteną?

– Jeigu ta antena pritaikyta priimti metrinį dažnių diapazoną, tada tikrai ją reikės keisti. Tačiau jei jis turi anteną, pritaikytą priimti decimetrinį dažnių diapazoną, ji kuo puikiausiai tiks ir skaitmeninei televizijai.

– Kokių elementariausių lauko antenų pakaktų priimti skaitmeninės televizijos programas? Kas jas gali įrengti?

– Yra labai platus antenų, skirtų skaitmeninei televizijai priimti, pasirinkimas. Gyvenantiesiems atokiau nuo TV bokšto ar siųstuvo, rekomenduojama įsigyti ir antenos stiprintuvą, kuris užtikrintų kokybišką signalo priėmimą. Gyvenantiesiems arčiau TV bokšto gali tikti ir kambarinė antena. Dėl antenos pasirinkimo, įrengimo ir sureguliavimo geriausia pasitarti su specialistais. Nemažai žmonių nesunkiai viską susitvarko patys, o vyresnio amžiaus žmonėms dažnai padeda vaikai, anūkai ar kaimynai.

– „Ūkininko patarėjo“ skaitytojas mums rašo: „Sodų bendrijoje, esančioje apie 10 km nuo Juragių televizijos bokšto, vasarą puikiausiai naudodavausi kambarine antena. Ar prijungęs prie jos priedėlį, dabar matysiu skaitmeninę televiziją?“

– Nelaukiant paskutinės dienos, kai bus išjungta analoginė antžeminė televizija, reikėtų išbandyti. Jei prijungus priedėlį vis dėlto nepavyktų matyti TV programų, patartume įsigyti lauko anteną.

– Ar yra kambarinių skaitmeninių antenų, ar tik lauko?

– Yra ir kambarinių, ir lauko antenų.

– Sunkiai besiverčiantiems žmonėms žadėta kompensuoti priedėlių įsigijimą. Kas turi tokią teisę?

– Mažas pajamas gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojamos skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos faktinės išlaidos, bet ne daugiau kaip 100 litų. Į kompensaciją galės pretenduoti mažas pajamas gaunantys vieni ar bendrai gyvenantys asmenys, jeigu pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 525 Lt.

Skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos (priedėlio, antenos ar televizoriaus) pirkimo išlaidos bus kompensuojamos pateikus pirkimą patvirtinančius dokumentus: sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentą (kasos čekį, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ir kita). Atkreipiame dėmesį, kad bus kompensuojamos tik išlaidos, patirtos nuo balandžio 30 iki lapkričio 20 dienos.

– Pastarosiomis dienomis klausimų dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir perėjimo prie skaitmeninės iškyla vis daugiau. Kur būtų galima apie tai operatyviai gauti informacijos?

– Paskambinę nemokamu visą parą veikiančiu numeriu 8 800 00 150, gausite atsakymus į visus jums rūpimus klausimus apie skaitmeninės televizijos pasirinkimo galimybes, rūšis ar techninę konsultaciją, jei nepavyksta namuose įdiegti TV priedėlio ar sureguliuoti antenos skaitmeniniam signalui priimti.

Daug aktualios ir praktiškos informacijos apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos taip pat galite rasti specialiame tinklalapyje www.skaitmenine2012.lt. Čia galima labai operatyviai išsiaiškinti, kokios skaitmeninės televizijos rūšys pasiekiamos Jūsų namuose. Pirmajame tinklalapio puslapyje rasite specialios paieškos laukelius, kuriuose įrašykite savo gyvenamosios vietos duomenis. Pagal juos sistema pateiks išsamią informaciją, kokios rūšies skaitmeninę televiziją galite žiūrėti ir kokie tiekėjai konkrečioje teritorijoje siūlo skaitmeninės televizijos paslaugas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.