„Galima sakyti, kad rinkimų Lietuvoje rezultatai yra nepalankūs Estijai ir visam regionui“, - BNS sakė A. Kasekampas.
Anot jo, nors per praėjusius metus tarp Vilniaus, Rygos ir Talino būta ir nesutarimų, tačiau trijų šalių Vyriausybių vadovus siejo ypatingas ryšys ir bendri tikslai.
„Andrus Ansipas, Valdis Dombrovskis ir Andrius Kubilius sudarė tam tikrą Baltijos šalių „Svajonių komandą“. Nedaug žmonių suprato, koks iš tiesų efektyvus buvo Baltijos šalių bendradarbiavimas. Mes jame rasdavome trūkumų, šaipydavomės, bet niekas nepastebėjo, kad nepaisant visų problemų visi pastarieji beveik ketveri metai buvo Baltijos šalių bendradarbiavimo viršūnė“, - kalbėjo Tartu universiteto profesorius.
„Jei tarpusavio supratimas tarp vyriausybių vadovų išnyks, nukentės bendri tikslai, o Baltijos šalių bendradarbiavimas blogės“, - pridūrė A. Kasekampas.
Politologo teigimu, rinkimuose nugalėjusios Darbo ir Socialdemokratų partijos gali nusigręžti nuo griežtos finansinės politikos, o Lietuva gali imti tolti nuo tokių projektų kaip naujos atominės elektrinės statybą ar „Rail Baltika“.
„Sunku patikėti, kad iš tokių partijų sudaryta nauja valdančioji koalicija šiuos projektus sparčiai stums į priekį, jei apskritai dabar bus realizuoti“, - teigė jis.
Negalutiniais duomenimis, opozicinės Darbo ir socialdemokratų partijos rinkimuose surinko atitinkamai 20,03 proc. ir 18,45 proc. balsų. Valdančiajai ir A. Kubiliaus atstovaujamai Konservatorių partijai teko 14,84 proc. balsų.
