"Manome, kad Visagino atominės elektrinės projektas skatina energetinį saugumą Baltijos šalių regione, todėl „Hitachi“ ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“ nuoširdžiai dirba VAE projekte.
Lietuvos žmonių referendume pareikšta nuomonė reiškia, kad diskusija dėl VAE projekto tęsis, todėl „Hitachi“ yra pasirengusi naujajam parlamentui, Vyriausybei ir Lietuvos gyventojams pateikti visą reikalingą informaciją apie projektą“, - BNS sakė „Hitachi“ komunikacijos vadovas Terry Kubo.
Anot jo, „Hitachi“ laikosi visų ligšiolinių įsipareigojimų savo technologijomis prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo.
Negalutiniais duomenimis, naujos AE statybai nepritarė daugiau kaip 62 proc. balsavusiųjų sekmadienį įvykusiame patariamajame referendume, kurį inicijavo opozicijai priklausančių krikščionių frakcija Seime ir jos vadovas Vidmantas Žiemelis. Krikščionių partijos lyderis yra buvęs premjeras Gediminas Vagnorius.
Latvijos gynybos ministras rezultatus vadina Rusijos pergale
Vienas iš „Hitachi“ vadovų Masaharu Hanyu rugsėjį Vilniuje žurnalistams sakė, kad kompanija gerbs ir vykdys referendumo dėl naujos AE rezultatus.
Baimintasi, kad Seimui paskelbus referendumą, strategine VAE investuotoja pasirinkta „Hitachi“ gali atsisakyti dalyvauti projekte dėl perteklinės politinės rizikos.
Pirmadienį Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas referendumo baigtį dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje prilygino Rusijos pergalei.
„Rusijos noras, kad Baltijos šalyse nebūtų atominės elektrinės, pasiekė pergalę po referendumo Lietuvoje“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Pabrikas.
Latvija ketina atidžiai stebėti pokyčius Lietuvoje po šį sekmadienį įvykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos.
Kartu Ryga toliau svarstys su partneriais įvairius šio projekto aspektus, BNS pareiškė Latvijos ekonomikos ministerijos atstovė Avita Urpena.
Jos teigimu, daugumos Lietuvos rinkėjų patariamajame referendume išreikštas neigiamas požiūris į naujos AE statybą Visagine gali gerokai pakeisti Lietuvos poziciją dėl šio projekto įgyvendinimo.
„Be jokios abejonės, Lietuvos parlamento rinkimų ir patariamojo referendumo dėl Visagino AE projekto rezultatas gali gerokai pakenkti Lietuvos pozicijai dėl projekto ateities ir ją pakeisti, todėl Latvija atidžiai stebės pokyčius Lietuvoje, kaip bus formuojama nauja Lietuvos vyriausybė ir formuluojama šalies pozicija dėl Visagino AE.
Kartu Latvija ir toliau pragmatiškai ir profesionaliai svarstys su savo partneriais projekto finansinius aspektus ir kitus klausimus, kurie yra labai svarbūs tolesniems sprendimams priimti“, - sakė ministerijos atstovė.
Pasak A. Urpenos, Latvijos vyriausybė dėl Visagino AE projekto nuolat laikėsi tos pačios pozicijos - Ryga būtų pasirengusi dalyvauti projekte, jei jis būtų ekonomiškai pagrįstas ir komerciškai prasmingas.
Estija laukia naujosios Vyriausybės žingsnio
Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras teigia, kad šiuo metu yra svarbu tai, ką dėl naujos atominės elektrinės pasakys naujoji Lietuvos Vyriausybė.
„Lietuvos gyventojai tarė savo svarų žodį. Lygiai taip pat svarbu ir tai, ką dėl projekto pasakys naujoji Lietuvos Vyriausybė“, - pareiškė Juhanas Partsas, komentuodamas sekmadienį Lietuvoje vykusio patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Visagine rezultatus.
Pasak ministro, Lietuvai siekiant suformuoti ilgalaikę poziciją šiuo klausimu, yra itin svarbu išnagrinėti referendumo rezultatus, atsižvelgiant į tai, kad referendumas buvo patariamojo pobūdžio.
J. Partso nuomone, referendumas Lietuvoje turės įtakos ir Estijos energetikos ateičiai.
„Tai priklauso nuo to, kokios išvados bus padarytos po referendumo – ar bus pradėta investuoti į Lietuvos atominę energetiką, ar ne. AE projektas, be jokios abejonės, turės įtakos padėčiai regione ilgesnės trukmės perspektyvoje“, - tvirtino J. Partsas.
Ministras pabrėžė, kad priimti sprendimus dėl elektrinių, ypač didelių ir itin reikalingų, statybos nėra paprasta.
„Linkime Lietuvos Vyriausybei sėkmės priimant sprendimus ar koreguojant planus. Mes, be jokios abejonės, lauksime šių žingsnių“, - pareiškė J. Partsas.
Ministras taip pat teigė esąs tikras, kad Talinas toliau sėkmingai bendradarbiaus su nauja Lietuvos Vyriausybe.
„Esu tikras, kad Lietuva yra labai artimas mūsų partneris, todėl mes sugebame bendradarbiauti su visomis vyriausybėmis, kurias palaikė Lietuvos gyventojai“, - sakė J. Partsas.
Anot jo, nėra jokio pagrindo abejoti dėl tolesnio Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimo sprendžiant su Europos Sąjunga (ES) susijusias problemas ar transporto ir energetikos klausimus.
R. Dargis siūlo perskaičiuoti
Įtakingiausios Lietuvoje verslo organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad atominės elektrinės Visagine projekto dar nereiktų laidoti, tačiau teigia, kad referendumo rezultatai - puiki proga iš naujo įvertinti jėgainės būtinybę.
„Manau, bus proga paskaičiuoti dar kartą ir rasti optimaliausius sprendimus ekonomikai. Atominei dar trūko skaičių. Ne atominės pačios skaičių, bet alternatyvių energetikos sprendimų - ką galėtume padaryti su kokiais pinigais, kiek darbo vietų sukurtume“, - BNS sakė vienos didžiausių nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Eika“ savininkas ir vadovas R. Dargis.
Pasak jo, politikai turėjo atlikti alternatyvių projektų skaičiavimus: kokią ekonominę naudą suteiktų investicijos į elektros jungtis, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, pastatų renovaciją, biokuro panaudojimą.
„Kiek aš žinau, prigimty šito projekto visų pirma buvo idėja statyti atominę, o po to buvo ieškomi argumentai pagrįsti. Dabar laikas galbūt būtų nuosekliai viską išsidėstyti ir tada spręsti“, - tvirtino LPK prezidentas.
Jis spėjo, kad nauja valdančioji dauguma nebus angažuota, todėl, jei jos skaičiavimai parodys, kad jėgainės projektas yra geriausias variantas, diskusijų nebekils.
„Aš manau, kad jie nebus tiek angažuoti. Jeigu pasirodys dar kartą, kad atominė tikrai pats geriausias variantas, tada tikrai ir diskusijų nebebus. Žmonėms dabar svarbu informacija. Mes girdėjom tik iš vienos pusės, kaip čia mums bus gerai, kaip nieko nekainuos. Bet šiandien dar nelaidojam atominės projekto“, - sakė R. Dargis.
LPK atstovas aiškino, kad ekonominė nauda Lietuvai dėl investicijų į naują AE nebūtinai būtų labai didelė, kadangi nemažą užsakymų dalį būtų susižėrusios užsienio įmonės.
„Aš manyčiau, kad didele dalimi būtų dalyvavę užsienio rangovai. Aišku, Lietuva būtų paruošiamuosius, infrastruktūrinius darbus atlikusi, bet didžioji dalis nueitų technologijų pirkimui ir didžioji dalis - valdymo sąnaudoms, kuriuos nemanau, kad Lietuva darytų. Mes neturim nei tiek rimtų specialistų, kurie galėtų valdyti tokio lygio statybas, nes Lietuvoje seniai tokios bebuvo. Tai šitoj vietoj aš manau, kad platesnis spektras Lietuvai būtų naudingesnis, o platesnis spektras - kompleksinis sprendimas. Ir renovacijos, ir biokuras, jungtys“, - aiškino R. Dargis.
N. Mačiulis referendumo nesureikšmina - daug svarbiau būsimos Vyriausybės nuostatos
Sekmadienį įvykusio patariamojo referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje rezultatai neturės didelės reikšmės projektui, mano komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, projektas tikriausiai bus įgyvendinamas toliau.
„Šis referendumas neturi didelės reikšmės, tą parodė ir politikai, nuspręsdami, kad tai yra tik patariamasis referendumas. Ir didžiajai daliai politikų tai buvo tik instrumentas parodyti rūpestingumą, parodyti, kad jie nori atsižvelgti į gyventojų nuomonę“, - BNS sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, politikai turbūt ir toliau analizuos investavimo į atominę elektrinę galimybę. Be to, ekonomistas svarsto, kad galbūt 2014 metais, kartu su prezidento rinkimais, visuomenei bus suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę dar viename referendume.
„Yra pakankamai daug neaiškių detalių, ar investuos į Visagino atominę elektrinę Estija ir Latvija, ir kaip atrodys kiekvienos šių šalių įnašas į projektą. Manau, kad vis tik daug realesnis scenarijus, kad toliau bus vystomas šis projektas, analizuojamos jo finansavimo galimybės, deramasi su valstybėmis, kurios galėtų prisijungti.
Mes turbūt galėtume tikėtis tikrojo referendumo 2014 metais, galbūt kartu su prezidento rinkimais - kai bus aišku, kaip kuri valstybė finansuos projektą ir kaip vyktų jo įgyvendinimas“, - tvirtino N. Mačiulis.
„Swedbank“ atstovas mano, kad referendumo rezultatai neatbaidys galimų investuotojų ir jie lauks naujos Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu.
„Aš tikiuosi, kad investuotojai, „Hitachi“ supranta, jog gyventojams buvo sunku apsispręsti. Jie supranta, kad fonas buvo neigiamas. Pagrindinis klausimas vis tiek bus, kaip į atominę energetiką žiūrės nauja Vyriausybė. Ar reikia toliau šviesti visuomenę, diskutuoti su ja, ar reikia skelbti naują referendumą 2014 metais - nebe patariamąjį, o tą įpareigojantį. Daug kas priklausys nuo naujos Vyriausybės“, - aiškino N. Mačiulis.
Jis taip pat teigė, kad Latvijos ir Estijos planai - investuoti į projektą ar ne - priklausys ne nuo Lietuvos gyventojų nuomonės, o nuo projekto ekonominės naudos.
Tačiau N. Mačiulis teigė, kad jeigu naujoji Vyriausybė atsisakytų branduolinės energetikos planų, Lietuva staigių pasekmių nepatirtų, tačiau valstybės konkurencingumas sumenktų.
„Tiesioginių ekonominių pasekmių labai greitai gal ir nematytume, bet šiuo projektu buvo siekiama daryti teigiamus pokyčius. Sukuriant energetinę nepriklausomybę, sukuriamas ir klimatas užsienio investicijoms.
Tai tikrai būtų pagerinę investicinį klimatą, savaime pats projektas būtų pritraukęs tiesioginių užsienio investicijų, bet žiūrint plačiai, nereiškia, kad neturėdami atominės energijos negalime sėkmingai funkcionuoti.
Galime sujungti Lietuvą su kontinentiniu Europos tinklu, bet tai bus dar vienas importas, o mes ir taip esame priklausomi nuo visų kitų energetinių importo prekių“, - aiškino N. Mačiulis.
Preliminarūs referendumo rezultatai rodo akivaizdų AE priešininkų pranašumą - už naująją AE balsavo 33,96 proc., prieš - 62,7 proc. referendumo dalyvių.
2011 metų liepą Vyriausybė naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos strateginiu investuotoju pasirinko Japonijos ir JAV korporaciją „Hitachi-GE Nuclear Energy“, o šių metų balandį šalys parafavo Koncesijos sutartį, kurią, kaip skelbta anksčiau, tikėjosi pasirašyti iki šių metų pabaigos.
Galutinius sprendimus dėl investicijų į naujos AE projektą, kaip skelbė dabartinė Vyriausybė, Lietuva priims iki 2015 metų pabaigos.
