Smūgis Lietuvos reputacijai?
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas ir vienas pagrindinių Lietuvos derybininkų, pritraukiant potencialius investuotojus į naujos atominės elektrinės (AE) Visagine projektą, pareiškė, jog ne laiku surengtas referendumas dėl naujos AE sukūrė rimtų neigiamų pasekmių Lietuvai.
„Aš manau, kad referendumas kaip procesas yra rimtas smūgis Lietuvos reputacijai. Nuo pat pradžių, kai tik buvo priimtas sprendimas dėl referendumo, sakiau, kad šis referendumas yra organizuojamas ne laiku. Iš principo referendumai yra geras dalykas, bet jis buvo suorganizuotas ne laiku. Dabar kokį mes turime procesą, tai referendumas gimė Seimo sumaištyje, tada referendumas išgyveno arba tapo tribūna politikams ir politikavimo objektu, ir trečias dalykas - rezultate jis sukūrė rimtų neigiamų pasekmių, vien dėlto, kad jis organizuotas nelaiku“, - BNS sakė šiuo metu nepriklausomu ekspertu prisistatantis lektorius R. Švedas.
Pasak R. Švedo, referendumą reikėjo surengti prieš šešerius metus, kai Seimas priėmė naujos AE įstatymą. Jo vertinimu, diskusijos dėl referendumo buvo dalykinės - jos tapo politikavimo objektu.
„Debatai (dėl referendumo - BNS) nebuvo nukreipti į dalykinius argumentus, o buvo politikuojama. Keletas vyraujančių nuostatų - Seimo narių ir politikų argumentavimas, kad trūksta informacijos apie vykdomą Visagino atominės elektrinės projektą, tai dėl to reikia organizuoti referendumą. Tai klausimas, ar po referendumo Seimo nariams padaugėja informacijos. Aš tai pavadinčiau politikavimu“, - sakė R. Švedas.
„Be to, nemažai Seimo narių ir atskiros didelės politinės partijos laikėsi nuostatos, kad iš esmės neprieštarauja branduolinei energetikai, bet nepritaria šiam projektui, tai, sakyčiau, yra gudravimas ir manipuliavimas Lietuvos žmonių nuomone. Jeigu tame projekte bus pakeisti trys skaičiai, tai tada pritartų? Vien dėl to kviesti balsuoti prieš irgi yra keista. Vakar politinių partijų atstovai teigė, jog jiems tiek trūksta informacijos, kad jie netgi nežino, kokios rūšies reaktorių statome. Aš tai pavadinčiau jau akiplėšiškumu. Jau čia yra peržengę visas ribas“, - tęsė R. Švedas.
D. Grybauskaitė suskaičiavo abejojančius
Komentuodama referendumo rezultatus prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad naujos atominės elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis iš visų 2,5 mln. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
„Naujos atominės jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Nauja Vyriausybė ir Seimas turės atsižvelgti į dalies gyventojų nuomonę ir priimti Lietuvai naudingiausią sprendimą“, - prezidentės poziciją BNS pirmadienį perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Anksčiau prezidentė yra ne kartą pabrėžusi naujos atominės elektrinės projekto reikšmę ir svarbą visam regionui.
„Atominės energetikos projektas yra svarbus, reikalingas, naudingas. Tuo labiau, kad mes iš Europos Komisijos gavome vertinimą, visam Baltijos regionui kaip naudingą projektą, didinantį mūsų konkurencingumą ir energijos tiekimo saugumą regione“, - šių metų liepą yra sakiusi prezidentė.
Premjeras Andrius Kubilius, kurio vadovaujama konservatorių ir liberalų Vyriausybė pradėjo įgyvendinti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, teigia, kad tolesnis jo likimas yra jau naujos šalies valdžios uždavinys.
A. Kubilius tikina, kad sekmadienį įvykęs referendumas, kuriame dalyvavo daugiau nei 50 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, nesulaukė didelio rinkėjų dėmesio.
„Pati iniciatyva kviesti tokį referendumą nesulaukė ypač gausaus rinkėjo palaikymo. Dauguma rinkėjų vis dėlto galvoja, kad tai turi spręsti politikai - Seimas, Vyriausybė, kartu ir ekspertai. Na, ir todėl iš tikrųjų ir būsimoms valdžioms teks labai svarbus uždavinys - dar daugiau komunikuoti visą reikalingą informaciją rinkėjams, kad jie tikrai galėtų priimti racionalius apsisprendimus ir kad Lietuva galėtų pasinaudoti tomis galimybėmis, kokias turime ir turėtume pigiausią įmanomą elektros energijos gamybą Lietuvoje, Baltijos regione“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Kubilius.
Statybas palaikė tik viena apygarda
VRK išankstiniai duomenys iš 1892 apylinkių (iš 2017) rodo, kad yra akivaizdus AE priešininkų pranašumas - už naująją AE balsavo 33,96 proc., o prieš 62,7 proc. referendumo dalyvių.
Vienintelėje Zarasų - Visagino apygardoje, kurios teritorijoje norima statyti AE, daugiau buvo jėgainės statybos projekto rėmėjų - ten 66 proc. gyventojų pasisakė už jėgainę, o 31 proc. - prieš. Ignalinos - Švenčionių apygardoje rinkėjų balsai pasiskirstė atitinkamai - 46 proc. ir 50 proc. rinkėjų.
Referendumo balsavimo biuletenyje buvo pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „taip“ arba „ne“.
Konsultacinis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, - tai yra 1,29 mln. žmonių. Jeigu 645 tūkst. iš jų biuletenyje būtų užbraukę „už“, reikštų, kad Lietuvos žmonės pasisakė už naujos atominės elektrinės statybą.
Rinkimų teisę referendume turėjo 2 mln. 579 tūkst. 466 rinkėjai.
Merė bijo, kad „Hitachi“ pasitrauks
Šalies gyventojams referendume pareiškus, kad jie neremia naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, jėgainės statytoja Japonijos koncernas „Hitachi“ gali suabejoti projekto įgyvendinimu, teigia Visagino merė Dalia Štraupaitė.
„Jiems labai svarbi žmonių nuomonė. Dabar, Lietuvos gyventojams pasakius, kad jie prieš elektrinės statybą, „Hitachi“ labai rimtai gali svarstyti, ar verta, gali svarstyti apie pasitraukimą“, - sekmadienio vakarą tikino D. Štraupaitė.
Pašnekovė sako, kad šalies gyventojų nuomonė dėl AE yra labai svarbi ir su jais valdžia dar galėtų „susitarti“. „Gal jie, kai jiems bus išaiškintas statybos verslo planas, nesupyks , kad elektrinė būtų statoma“, - sakė Visagino merė.
Merė sako nusivylusi patariamojo referendumo dėl naujos AE statybos rezultatais - prieš balsavimą ji tikėjosi, kad elektrinės statybos šalininkai ir priešininkai pasiskirstys po lygiai: “Tikėjausi, kad bus maždaug 50:50“.
Ji taip pat pabrėžė, kad dėl informacijos stokos apie AE projekto aplinkybes, maždaug 15 proc. visaginiečių pareiškė nepritariantys elektrinės statybai. VRK iš Zarasų - Visagino apygardos gavo vos kelių apylinkių duomenis, kurie rodo, kad 15 proc. gyventojų balsavo prieš AE statybą, o 82 proc. - už naują AE.
„Referendumas yra patariamasis ir todėl nesąmonė, nes tempia ant Lietuvos blogo įvaizdžio šydą“, - teigė Visagino merė.
Ji įsitikinusi, kad referendumas buvo organizuojamas skubotai. Pasak jos, tai įrodė kelios žlugusios iniciatyvos surinkti 300 tūkst. šalies gyventojų, kurie pasisakytų už referendumą, parašus.
„Žmonės neturėjo pilnos informacijos apie projektą, neskaitė verslo plano, neįsigilino į statybų reikšmę. Gauti informaciją buvo sunku. Jie nereikalavo referendumo, nes nežinojo, kurį kelią rinktis, bet Seimas referendumą paskelbė. Todėl ir toks rezultatas. Reikėjo septynis kartus pamatuoti ir tada kirpti, kaip sakoma toje patarlėje“, - kalbėjo merė.
Politologai rezultatus vadina rimtu signalu būsimai valdžiai
Lietuvos gyventojų nusiteikimas prieš naujos atominės elektrinės statybą - rimtas signalas ir būsimai valdžiai, ir potencialiems investuotojams į jėgainę, sako politologai. Kai kurie jų mano, kad tai aštrins politinę padėtį Lietuvoje po rinkimų, kiti svarsto, jog tvirtesnė politinė valia statyti jėgainę dar galėtų atsirasti vėliau.
„Tai rimtas politinis signalas naujai valdančiajai koalicijai, kuri susiformuos po Seimo rinkimų. Tai taip pat rimtas signalas projekto partneriams - tiek japonams, tiek estams ir latviams“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, nors referendumas, kuriame dėl naujos atominės elektrinės statybos daugiau nei pusė balsavusiųjų pasisakė prieš, buvo tik patariamasis, jo rezultatas labiau reikšmingas ne teisine prasme, o politiškai: „Rezultatai teisiškai galbūt ir nebūtinai įpareigojantys, bet politinis signalas rimtas - jis sukelia rimtų abejonių dėl projekto tęstinumo“.
Anot R. Vilpišausko, ir potenciali elektrinės statytoja - Japonijos kompanija „Hitachi“, ir regioniniai partneriai - Latvija ir Estija - referendumo rezultatus interpretuos kaip didelės dalies gyventojų nepritarimą projektui ir priims kaip nepalankaus politinio fono ženklą.
Politologas Alvidas Lukošaitis mano, kad referendumo rezultatai aštrins politinę padėtį Lietuvoje po rinkimų ir visus politikus privers pažvelgti į problemą kitaip.
„Tai bus po rinkimų politinę situaciją Lietuvoje aštrinantis (klausimas - BNS), manau, ir partijų santykius, naujos daugumos ir parlamento santykius su respublikos prezidente. Šie rezultatai visus politikus neišvengiamai privers pažiūrėti kitaip į šį klausimą, į šią problemą, o kaip tai atrodys, turėsime vienaip ar kitaip sužinoti“, - kalbėjo politologas.
„Praktikai negali būti taip, kad su tokiu rezultatu, taip akivaizdžiai nepritariant rinkėjams tokiam ėjimui, užbėgant įvykiams ir, sakyčiau, blaiviam protui už akių, kad su tokiu rinkėjų valia nebūtų niekaip skaitomasi. Praktiškai tai būtų dar viena vinis į mūsų demokratijos karstą - būtent toks nesiskaitymas su rinkėjų valia“, - pridūrė jis.
Anot R. Vilpišausko, daugelio balsavusiųjų referendume nuomonė pirmiausia sukuria labai didelį politinį neapibrėžtumą dėl projekto. Be to, anot jo, žinant kai kurių iš daugiausia balsų gavusių partijų skirtingas nuostatas jo atžvilgiu, tikėtina, jog apskritai gali būti atsisakyta projekto vystymo, ypač jei būsimoje valdančiojoje koalicijoje dalyvautų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Nepaisant to, kad referendumą teisiškai galima vertinti kaip neįpareigojantį, bet kalbant apie tokio masto ir trukmės projektus, bet kam, kas juose dalyvauja, yra labai svarbus politinis palaikymas, visuomenės pritarimas. Šiuo atveju manau, kad tai yra stiprus neigiamas politinis signalas Lietuvos partneriams - tiek Japonijos investuotojams, tiek latviams bei estams. Dėl to apskritai iškyla klausimas dėl šio projekto tęstinumo“, - sakė politologas.
Politologas Kęstutis Girnius tikino, kad referendumo iš viso nereikėjo, nes „socdemai, kurie jį organizavo, patys pripažino, kad neturi pakankamai duomenų“.
„Manau, kad liko 2-3 metai, iki ateis tas lemiamas laikotarpis. Jei paaiškėtų, kad šitas nėra alternatyva, kad ši jėgainė apsimokės kažkokia prasme , manau, kad gali atsirasti politinė valia nutarti jėgainę statyti. Čia yra problema, kurią reikia spręsti po kokių 2,5 metų“, - kalbėjo K. Girnius.
Koncernas „Hitachi" lauks sprendimų
Anot projektą įgyvendinančios bendrovės Visagino atominė elektrinės vadovo Rimanto Vaitkaus, Japonijos koncernas „Hitachi“, kuris pasirinktas strateginiu projekto partneriu, lauks Vyriausybės ir Seimo sprendimų.
„Mes kontaktuojame su „Hitachi“ žmonėmis, laukiame galutinių oficialių rezultatų. Tai yra patariamasis referendumas, ir galutinius rezultatus darys Vyriausybė ir Seimas. Tiek mes, tiek „Hitachi“ lauks tų sprendimų. Kaip galutinai susidėlios, niekas negali pasakyti, o kol kas turime daryti viską taip, kaip darėme“, - BNS sakė VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.
Jis pabrėžė, jog labai svarbu, kad referendume buvo didelis šalies rinkėjų aktyvumas ir „labai svarbu, kaip žmonės vertina projektą“.
Į klausimą, ar bendrovė, kuri pastaruoju metu surengė itin aktyvią daugiau nei 1 mln. litų kainavusią kampaniją už naujos AE projektą, padarė klaidų, R. Vaitkus teigė negalintis atsakyti.
„Neturėjome kito pasirinkimo, kaip suteikti žmonėms informacijos - tas ir buvo daroma. Apie sudėtingą daiktą pateikti pakankamai išsamios informacijos yra nelengva. Per 1,5 mėnesio pasakyta viskas, ką galėjome, atkreiptas dėmesys į visas projekto detales. Svarbiausia - didelis aktyvumas, kurio buvo pasiekta“, - kalbėjo VAE vadovas.
Seimo rinkimuose pirmaujančios Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigia, kad sprendžiant dėl atominės elektrinės likimo, reikia atsižvelgti į energetinės nepriklausomybės siekį, bet jis nėra svarbesnis už ekonominius argumentus. Praėjusį trečiadienį balsuodamas jis pareiškė, kad referendume pasisakė už jėgainės statybą.
Antroje vietoje, remiantis preliminariais rinkimų rezultatais, esančių socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sekmadienį sakė balsavęs prieš atominės elektrinės statybą.
Trečios didžiausios opozicinės partijos, su kuria jau tariamasi dėl bendradarbiavimo po Seimo rinkimų, - partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas anksčiau yra sakęs, jog naujos atominės elektrinės statybos projekte yra daug neatsakytų klausimų.
Referendumo rezultatus portalas lrytas.lt pateikia specialiame grafike.
