Tačiau laimėtojų pažadai, suvilioję rinkimus veikiausiai nebus ištesėti, nes to padaryti tiesiog neleis dabartinė šalies ūkio padėtis. Tai kalbėdami su portalu lrytas.lt pabrėžė apžvalgininkai.
Jie taip pat mano, kad balsavimas referendume prieš Visagino atominės elektrinės (VAE) statybą objektyviai naudingas Maskvai, tačiau tai nėra įrodymas, kad Rusija pasiekė pergalę informacinio karo prieš Lietuvą fronte.
Tiesiog nemažai daliai tautos nusibodo veržtis diržus, o Viktoro Uspaskicho ir kitų panašių politikų pažadai skambėjo labiau įtikinamai, nei migloti dešiniųjų užkeikimai.
Politologas Vytautas Dumbliauskas nemano, kad rinkėjų dauguma, pasirinkusi populistinius ir kairės spektro politikus sąmoningai rinkosi į Rusiją orientuotas ar jai palankesnes nei konservatoriai jėgas.
Tiesiog žmonės dar kartą, kaip ir praeityje, užkibo už paprastų ir net primityvių pažadų kabliuko.
Bausmė už aroganciją ir taupymą
„V. Uspaskichas yra tamsi asmenybė. Jo tikslai neaiškūs. Tačiau rinkėjai to neįžvelgia, jis sugebėjo susikurti savo vaikino įvaizdį. O kas to „savo vaikino“ galvoje ir sieloje, jo rinkėjams nelabai rūpi“, – pastebėjo V. Dumbliauskas.
Politologo nuomone, ir Seimo rinkimų, ir referendumo rezultatams nemažą įtaką turėjo neištesėti A. Kubiliaus Vyriausybės pažadai iš esmės reformuoti šilumos ūkį taip, kad šilumos kaina vartotojui sumažėtų.
„Atkreipkime dėmesį – rinkimai vyksta rudenį, oras vėsta, o žmonės gąsdinami, kad ir pernai milžiniškomis sąskaitomis iš proto variusios šilumos kainos šįmet bus dar didesnės“ – sakė V. Dumbliauskas.
Atlaisvinti diržus – per anksti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad laimėjusiųjų Seimo rinkimus pažadai liautis veržtis diržus ir sėsti už vaišėmis apkrauto stalo nebus įgyvendinti. Kitu atveju Lietuva greitai patirs Graikijos likimą.
„Valstybės biudžeto deficitas dar siekia 3 proc. BVP. Lietuva kasmet išleidžia keliais milijardais daugiau, negu pagamina. Valstybės biudžeto vyriausybinio sektoriaus finansus geriausiu atveju pavyks subalansuoti tik 2015 metais. Nesvarbu, ką kalbėtų politikai ar politikos ekspertai, ekonominė tikrovė yra tokia”, – kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis apgailestavo, jog, jo manymu teisingą išeities iš krizės strategiją pasirinkusi Vyriausybė nesugebėjo išaiškinti žmonėms, ką reiškia taupymo politika.
“Čia ne toks taupymas, kai valdžia pinigus kiša į kojinę ir su niekuo nesidalija. Tai tiesiog pastangos gyventi pagal galimybes. Jeigu nauja Vyriausybė grįš prie iki krizės taikytos praktikos, kai buvo sudarytos sąlygos gyventi ne pagal kišenę, iškils grėsmė Lietuvos ekonomikai ir pačiai naujajai valdžiai“, – tikino e N. Mačiulis.
Žmonės bijo nežinomybės
Televizijos laidos vedėjas Algimantas Čekuolis pirmadienį atrodė truputį suirzęs – artėjant referendumui, jis labai aktyviai agitavo už Visagino AE.
Bet ir jis nemano, kad neigiama informacija apie atominę elektrinę buvo pagrindinis referendumo rezultatus lėmęs veiksnys: „Žmonės bijo naujovių, to, ko nepažįsta. O ko bijo, to ir nekenčia, priešinasi“.
Į klausimą, kad galbūt AE šalininkai pasirinko neteisingą agitacijos taktiką ir nesugebėjo įtikinti lietuvių elektrinės būtinumu, A. Čekuolis atsakė: „Priežastis kita. AE statybą inicijavo valdančioji partija, o žmonės nekenčia esančių valdžioje.
Per kelis pastaruosius metus Europoje tokios neapykantos apimti rinkėjai nepelnytai nuvertė 11 vyriausybių, o A. Kubiliaus Vyriausybė – jau dvyliktoji. Jeigu valdžioje būtų buvusi Darbo partija, referendumo rezultatas dėl AE būtų buvęs toks pat.
Bet kai naujoji Vyriausybė susės už stalo į pirmą posėdį, jai bus pateikta 1 mlrd. Lt. sąskaita faktūra už importuotą elektrą. Kitais metais – dar milijardas už dujas. Ir tuomet valdžia, nesvarbu kokių partijų, imsis AE statybos“.
Politinė švytuoklė – įprastas reiškinys
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius pripažino, kad Seimo rinkimų ir referendumo dėl AE rezultatai objektyviai naudingi Rytams, bet nemano, kad juos lėmė Rusijos veiksmai.
„Visagino AE projektą nemažai kritikavo socialdemokratai. Bet netikiu, kad Algirdas Butkevičius būtų Rusijos slaptųjų tarnybų agentas. Toks sąmokslo teorija kvepiantis aiškinimas būtų pernelyg primityvus.
O tai, kad Lietuvoje rinkimai vyksta švytuoklės principu, tai jau įprastas reiškinys. Rinkėjai šįkart protestavo prieš dešiniųjų valdžios klaidas“, – tvirtino K. Girnius.
Terminalas - štai ko nenori Rusija
VGTU Pastatų energetikos katedros profesorius, nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas portalui lrytas.lt sakė, kad Lietuvai apskritai reiktų susilaikyti nuo dabartinės gigantomanijos – milžiniškų objektų statybos, tačiau nepalankių rezultatų atominei elektrinei nelaiko dideliu Rusijos laimėjimu.
Gerokai skaudžiau Rusija reaguos į Klaipėdoje statomą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. „Rusijai būtų visai naudinga ta atominė elektrinė, jei ji būtų prijungta prie Rusijos elektros tinklo. Dar tik padidėtų stabilumas tinkle. Nes mes dar nežinojome, ar ES sutiks sinchronizuoti elektros tinklus su VAE. Tuo tarpu dujos (SGD terminalas – Red.) jau yra konkurencija, nemalonu“, - sakė V. Jankauskas.
Tačiau ekspertas negailėjo priekaištų valdžiai už tai, kad ji nutarė pasistatyti SGD terminalą be jokių partnerių – anot jo, net Lenkija tokį projektą vykdo drauge su Vokietija.
„Jei Lietuva nebūtų tokia užsispyrusi, galėjome ir mes padaryti bendrą projektą su regioniniais partneriais“, - sakė profesorius. Nors numatoma, kad būsimo terminalo pajėgumas bus 2-3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus – beveik visas Lietuvos dujų poreikis – tačiau dėl nepritaikytos infrastruktūros bent jau pirmaisiais metais bus sunku įsisavinti tiek dujų.
Be to, pagal dabartinį projektą Lietuvos vartotojai įsipareigos pirkti po 25 proc. gamtinių dujų poreikio tiek iš „Gazprom“, tiek iš terminalo. Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis komentuodamas projektą sakė, kad pagal tokią sutartį SGD veiks ne liberalios rinkos sąlygomis, tačiau įsipareigojimas pirkti dujas iš terminalo yra būtinas, kad SGD projektas būtų prasmingas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą importuota 1,12 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, už jas sumokėta per 1,4 mlrd. Lt, vienintelis importuotojas – Rusijos įmonė „Gazprom“, kuri dujas Lietuvos rinkoje parduoda tiesiogiai arba per tarpininkus. „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai 2004-2012 metais išaugo šešis kartus - nuo 84 dolerių iki 497 dolerių už 1000 kubinių metrų.
