Atrodytų, jau aišku, kieno valdžia Lietuvoje bus artimiausius 4 metus. Bet politologai optimistams nepataria planuoti savo pajamų, tikintis pusantro tūkstančio minimalaus atlyginimo, o pesimistams – melstis, kad Lietuva netaptų Rusijos autonomine respublika.
Nors rinkimus laimėję politikai po truputį lipdo valdančiąją koaliciją, su nerimu laukia antrojo kovos raundo vienmandatėse apygardose.
Dar labiau jų laukia su opozicijos likimu iki galo nesusitaikę konservatoriai. Jeigu visos partijos antrajame ture laimėtų tiek mandatų, kur jų kandidatai pirmauja, Darbo partija turėtų 30 mandatų, socialdemokratai – 34, konservatoriai – 35, liberalai – 11, „tvarkiečiai“ - 11.
Antrojo turo mįslės
Po pirmojo rinkimų turo pasiskirstymas toks: Darbo partijai atstovaujančių būsimų Seimo narių yra 18, vienmandatėse apygardose pirmauja 12, socialdemokratų išrinkta 16, pirmauja 17-oje apygardų. Konservatoriai turi 13 mandatų, pirmauja – 23, Liberalų sąjūdis turi 7 mandatus, pirmauja 4 apygardose. Panaši „tvarkiečių“ padėtis: Rolando Pakso bendražygiai turi 6 mandatus, pirmauja 5 apygardose.
Didžiausią intrigą sukuria Tėvynės sąjunga. Jeigu pirmaujantys kandidatai vienmandatėse apygardose laimės, konservatorių frakcija bus gausesnė ir už „darbiečių“, ir už socialdemokratų.
TS-LK rinkimų štabo pirmininkas Mantas Adomėnas portalui lrytas.lt pripažino, kad konservatoriai labai atidžiai išnagrinėjo antrojo turo kandidatų pozicijas ir tikisi savo Seimo narių skaičių padidinti iki 34-35 narių.
Ar įmanoma kitokia, nei dabar planuojama kairiųjų ir populistinių partijų valdžios sąjunga?
A. Kubilius vėl bus premjeras?
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius perspėjo, kad antrajame ture pirmaujantį kandidatą laikyti laimėjusiu yra rizikinga.
„Per antrąjį turą aktyvumas būna mažesnis, nes dauguma rinkėjų, kurių kandidatas iškrito, neina balsuoti. Bet netgi tuo atveju, jei liberalai ir konservatoriai laimėtų visose apygardose, kuriose jie pirmauja arba yra antri, susidarytų apie 60 balsų. Neįsivaizduoju, kad jie į kompaniją priimtų ir „Drąsos kelio“ partijos narius“, – tikino politologas.
Tačiau Lietuvoje yra buvę atvejų, kai jungtinės koalicijos iširdavo jau įsibėgėjus Seimo kadencijai, valdžia pereidavo į kitas rankas.
2000 metais pirmą ir kol kas vienintelį kartą švytuoklė sustojo ties viduriu: rinkimus laimėjo liberalios ir centristinės jėgos. Tačiau vėliau Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga pasitraukė iš koalicijos, ištiesė ranką Algirdui Brazauskui ir mėlyna valdžia Lietuvoje paraudonavo.
Ar po šių rinkimų galima atvirkščia situacija – kad po metų ar kiek vėliau ministro pirmininko kabinete vėl sėdėtų Andrius Kubilius?
Politikos ekspertai mano, kad tai pakankamai realu. Jie atkreipė dėmesį - buriama Darbo partijos, socialdemokratų ir „tvarkiečių“ koalicija jau susiduria su pirmaisiais keblumais.
Nesėkminga V. Uspaskicho formulė
Pirmadienį po rinkimų V. Uspaskicho paskelbta koalicijos formulė 3+1 vargu ar bus pritaikyta. Darbo partijos vadas pareiškė, kad jis mielai į laimėtojų trijulę priimtų liberalus arba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narius.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas iš pradžių sakė svarstysiantis tokį pasiūlymą, jeigu jis bus pateiktas oficialiai, bet antradienį portalui lrytas.lt pareiškė kategoriškai: „Aš neįsivaizduoju, kad liberalai galėtų būti vienoje pozicijoje su „Tvarkos ir teisingumo“ partija.“
LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis irgi abejoja, ar galės bendradarbiauti su Darbo partija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas mato ženklų, kad naująją koaliciją ištiks likimas, aprašytas M. Krylovo pasakėčioje: trys personažai vežėčias temps į skirtingas puses.
„Šios partijos laikosi skirtingų pozicijų dėl Visagino AE. Tiesa, po rinkimų jų kalbėjimas keičiasi, tampa nelabai aiškus. Bet socialdemokratai jau gavo smūgį į nugarą iš Darbo partijos frakcijos, nes jos balsais konservatoriams ir pavyko priimti sprendimą statyti AE“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politikos eksperto nuomone, silpniausia grandis koalicijoje bus Darbo partija – ji sunkiai prognozuojama, o lyderis linkęs į avantiūrizmą.
Opozicija bus stipri
Politologas Lauras Bielinis irgi mano, kad Visagino AE yra kertinis akmuo, už kurio rizikuoja suklupti sąjungininkai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neišvengiama lyderių trintis – jau dabar matyti, kad socialdemokratų vadovą Algirdą Butkevičių erzina didelės V. Uspaskicho ambicijos, autokratinės valdymo manieros.
„Bet kuriuo atveju koalicija veiks įtampoje, nes dešiniojo centro opozicija bus labai stipri. Nemaža galimybė, kad įtampa peraugs į sprogimą“, – pastebėjo L. Bielinis.
Realiausiai galimybė konservatoriams ir liberalams grįžti į valdžios viršūnę – atskelti kairiuosius nuo V. Uspaskicho. Tai padaryti susidarys gera proga tuomet, kai rinkėjai pamatys, jog pažadai juos greitai ir sočiai pamaitinti neįvykdomi.
Lapė laukia, kol varna išmes sūrį
Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis neatmetė teorinės galimybės, kad TS-LK galėtų bendradarbiauti su pagrindiniais ideologiniais konkurentais – socialdemokratais. Juolab, kad yra buvęs precedentas: 2006-2008 m. konservatoriai rėmė socialdemokrato Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę.
„Nepaisant politinių vertybių skirtumų, su socialdemokratais iš principo įmanoma susitarti, nes tai – prognozuojama, aiškius principus turinti partija. Aišku, tai mano asmeninė nuomonė. Bet nematau galimybių konservatoriams bendradarbiauti su nenuspėjama, aiškios vertybinės orientacijos neturinčia partija“, – kalbėjo E. Vareikis.
Politologas A. Krupavičius nemano, kad socialdemokratai imtų greitai kurti bendrą frontą su konservatoriais, net ir susipykę su „darbiečiais“: „Balsavę už socialdemokratus rinkėjai išreiškė protestą prieš dešiniųjų politiką. Todėl sąjungą su konservatoriais socdemų elektoratas įvertintų kaip išdavystę ir LSDP reitingai smarkiai nukristų.“
Jis priminė, kad socialdemokratai jau yra patyrę konservatorių išdavystę: po 2008 m. Seimo rinkimų buvo įmanoma LSDP ir TSLK koalicija, bet konservatoriai prie valdžios stalo pasikvietė Arūno Valinsko partiją.
Kitas politikos ekspertas T. Janeliūnas įsitikinęs, kad konservatoriams net neapsimoka susidėti su kairiaisiais.
„Suformavę sąjungą su socialdemokratais, jeigu pastarieji nutrauktų sutartį su Darbo partija, konservatoriai tarsi prisiimtų LSDP įsipareigojimus rinkėjams. Nematau reikalo traukti konkurentus iš duobės. Jei kairiųjų koaliciją ištiks nesėkmė, konservatoriams daug labiau apsimoka inicijuoti priešlaikinius Seimo rinkimus ir šitaip grįžti į valdžią“, – aiškino T. Janeliūnas.
Pagal politologo nubrėžtą taktikos planą, konservatoriai turėtų elgtis kaip lapė iš kitos pasakėčios: laukti, kol neįvykdomus pažadus karksinti varna iš snapo paleis sūrį.
