„Parlamento rinkimų debatai buvo gana negatyvūs. Juose daugiausia kritikuota dabartis, tačiau nepasiūlyta naujų veiksmingų priemonių ekonomikai gerinti. Tai turbūt didina neapibrėžtumą, mažina geresnės ateities viltis“, - apžvalgoje rašo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Lūkesčiai galėjo kristi ne tik dėl debatų, bet ir mažėjanti reali alga, augančios degalų kainos, šildymo sezono pradžia, spėlioja „Swedbank“.
Debatai išties mažina prekybininkų pajamas, sutinka Lietuvos mažmenininkus vienijančios asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
„Be abejo, tai tikrai taip, - sako jis. - Dauguma vartotojų turi išsiugdę atsargaus, pamatuoto pirkimo sindromą. Jį, žinoma, gali įtakoti ir įtakoja tokie neapibrėžti politikų pasisakymai. Žmonės nežino, ko tikėtis pereinamame laikotarpyje po rinkimų“.
L. Vilemas su baime prisimena 2008-2009 metus, kai politikai apie ateitį kalbėjo itin prastai, o prekybininkai skaičiavo vienus nuostolius. „Dabar politikų kalbos mažiau įtakoja, o įtaka trumpiau trunka“, - sakė jis.
Rugsėjį Lietuvoje sumažėjo laukiančių, kad jų šeima per kitus metus pradės gyventi geriau, ryškiai padaugėjo įsitikinusių atvirkščiai. Pesimistiškiau vertintos ir visos ekonomikos perspektyvos. Vartotojų pasitikėjimas smuko 3 proc. punktais, iki minus 20 procentų.
