Iš viso išeitinėms kompensacijoms sumokėti Seimo kanceliarijai gali prireikti 3 milijonų litų.
Seimo kancleris Jonas Milerius sako, kad visiems parlamentarams iškart išmokėti išeitinių nepavyks, nes neužteks lėšų. Todėl pinigus parlamentarai gali gauti dalimis.
Vieną kadenciją Seime dirbę politikai gaus maždaug po 20 tūkst. litų į rankas. Dauguma jų į Seimą pateko kartu su Arūnu Valinsku ir Tautos prisikėlimo partija.
Tie politikai, kurie Seime dirbo daugiau nei vieną kadenciją, gaus dar didesnes, mažiausiai 30 tūkst. litų siekiančias išeitines kompensacijas.
Iš viso mažiausiai 11 parlamentarų, kurie Seime dirbo ne vieną kadenciją, bus atseikėtos 6 algų dydžio išeitinės.
Nė vienas politikas nežada atsisakyti sočios kompensacijos, tačiau ne visus parlamentarus nudžiugino išeitinių sumos. Aštuonerius metus Seime dirbantis ir daugiau nei 30 tūkst. litų gausiantis milijonierius Jonas Jagminas sako, kad išeitinė galėtų būti didesnė.
„Kodėl ta kompensacija šešių algų dydžio? Turėtų didesnė būti. Aš aštuonerius metus buvau Seime. Net nesidomėjau kiek aš ten ko gausiu, man tai nerūpi, nėra aktualu. Mes šeimoje gyvename gerai, turim viena pažangiausių ūkių“, - kalbėjo J. Jagminas.
Paklaustas, gal kompensacijos atsisakys, J. Jagminas sakė: „Tai vis tiek ją duos, imsi ar neimsi. Šiaip, kai duoda, tai aš imu.“
Anksčiau parlamentarai gaudavo dosnesnes išeitines. „Atkuriamojo Seimo statute buvo įrašyta, kad už vienerius metus parlamentaras gauna vienos mėnesinės algos dydžio išeitinę kompensaciją. Jeigu Seimo narys išbuvo vieną kadenciją, tai jo išeitinės dydis - kaip keturių mėnesinių algų. Kadangi kai kurių Seimo narių kadencijų skaičius ilgėjo, tai buvo nutarta keisti tą sistemą. Pagal senąją sistemą dabar kai kurie politikai gautų 20 mėnesinių algų dydžio kompensaciją“, - aiškino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
