Beveik šimtas žmonių kasmet žūsta savo namuose – uždūsta dūmuose, nespėja išbėgti iš liepsnojančio buto. Vien šiemet gaisrai pasiglemžė 109 žmonių gyvybę. 81 jų žuvo ten, kur gyveno.
Ar pasikeis ši statistika miestuose išaugus naujų namų kvartalams ir renovavus senus daugiabučius?
Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) viršininku Artūru Vaišnoru.
– Kodėl tiek daug žmonių žūsta daugiabučiuose?
– Daugiabučių namų gyventojai vis dar nėra įpratę rūpintis savo būstų saugumu, naiviai mano, kad gaisrų užkardymas – ne jų reikalas. Dauguma mano, kad tuo turi rūpintis ugniagesiai ar valdininkai.
Skaudžiausios gaisrų pasekmės būna tuomet, kai žmonės nekreipia dėmesio į priešgaisrinės saugos reikalavimus.
– Kokių pažeidimų dažniausiai pastebite daugiabučiuose namuose?
– Norint pagerinti priešgaisrinę pastatų būklę, būtina atsižvelgti į du aspektus – inžinerinę dalį bei žmonių sąmoningumą.
Gyventojai turėtų įsisąmoninti, kad reikia rūpintis ne tik savo butu, bet ir bendrojo naudojimo patalpomis, nes daugiabučiuose namuose gaisrai greitai plinta.
Tačiau mano patirtis rodo, kad daugiabučiuose, ypač senesniuose, daug netvarkos. Labiausiai į akis krinta pasenusi ar net savadarbė elektros instaliacija bendrojo naudojimo patalpose.
Nėra gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, koridoriuose įrengtos pertvaros, daiktais užgriozdintos laiptinės ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
Pasitaiko atvejų, kai net neseniai iškilusiuose daugiabučiuose savininkai išmontuoja gaisrinę įrangą, nes jiems tai atrodo negražu ar per brangu ją prižiūrėti.
O juk šios priešgaisrinės sistemos gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Dūmų jutikliai suveiks ir gyventojus apie pavojų perspės daug anksčiau nei virstančius dūmus pastebės kaimynai. Apsinuodijimas dūmais ir yra pagrindinė žmonių žūčių gaisruose priežastis.
– Nemažai senų daugiabučių pradėta atnaujinti. Gal juose atsiras tinkamų priešgaisrinės saugos priemonių?
– Atnaujinant senus namus priešgaisrinei saugai taip pat skiriama per mažai dėmesio. Retame projekte numatyta namo gaisrinė įranga – gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, dūmų šalinimo sistemų atnaujinimas ir remontas.
Apie priešgaisrinę apsaugą reikia galvoti ir apšildant namo sienas. Jei norima paprasčiausio ir pigiausio varianto, tokio kaip kava be cukraus, naudojamas polistireninis putplastis.
Mėgstantys didesnį komfortą – kavą su cukrumi ir pienu – galvoja apie mažiau degią mineralinę vatą. Abu variantai yra galimi ir atitinka šiandien Lietuvoje galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus, tad rinktis tenka patiems butų savininkams.
– Ką daryti, kad daugiabutyje kilęs gaisras neišplistų?
– Butas turi būti zona, į kurią ir iš kurios gaisrui būtų sunku išplisti į kitas patalpas. Tad labai svarbi ne tik gaisro aptikimo sistema, bet ir sandarios, ugniai atsparios durys. Tokiems dalykams taupyti tikrai neverta.
Neteisinga, kai gyventojų bendrija nusprendžia, kad reikia naujo lifto, tačiau taupo priešgaisrinei įrangai.
VPPS siūlo į daugiabučių modernizavimo programą įtraukti ir priešgaisrinės įrangos atnaujinimą. Kai šie dalykai bus privalomi, tvarkos turėtų padaugėti.
Pastebėjau, kad atnaujinamuose daugiabučiuose namuose įstiklinami balkonai, skirti patekti į namo neuždūminamas laiptines. Taip šios laiptinės tampa uždūminamos ir per jas iš degančio pastato žmonės jau nebegalėtų išeiti.
– Su kokiomis dar problemomis susiduria ugniagesiai gesindami gaisrus daugiabučiuose?
– Nuolatinis galvos skausmas – ribotas ir sunkus privažiavimas prie daugiaaukščių pastatų. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Gyventojai mano, kad, pranešus apie gaisrą, ugniagesiai greitai atvyks į jo vietą. Tačiau jiems reikia privažiuoti prie pastato, o tai dažnai nėra lengva.
Kiemai ir privažiavimai taip užgrūsti automobiliais, kad prie namo sunku privažiuoti net lengvuoju automobiliu.
