Jaunimas, atsimenu, protestavo, nors tie protestai ir anksčiau be prasmės: ką čia piktintis, jei žmonės taip balsavo. Tokie žmonės yra, tautos juk nepasirinksi, kaip ir savo tėvų.
Visi klausė: kaip čia gali būti, kad rinkimus laimėjo buvę komunistai? Dar baisiau: kaip čia gali būti, kad už juos kažkas balsavo – nejau čia tie patys, kurie šalia mūsų? Tuo metu prisiminimai apie Sausio 13-ąją dar buvo labai gaivūs. Dar nebuvo baigtas sovietinės kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. Viskas atrodė beviltiškiau nei dabar.
Dabar tokio baisumo nėra. Baisius scenarijus, žinoma, galima įsivaizduoti (pakankamai baisi yra priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių, bet apie tai vėliau), tačiau Lietuva niekada nebuvo tokia saugi, kaip šiais laikais.
Man tai, pavyzdžiui, gėda ir nemalonu, kad Rusija vėl turi priežastį trinti rankas ir caksėti liežuviu: „Na, pagaliau, jie susiprato, kad anksčiau klydo.“ Tą priežastį ir teisę Rusijai suteikė mūsų tautiečiai, atidavę Viktorui Uspaskichui ir jo partijai balsus.
Rusija dabar pasimėgaus – pasigardžiuodama, neskubėdama, metodiškai. Kone aplaižant lūpas iš palaimos suregztas komentaras apie Lietuvos rinkimus Rusijos spaudoje kalba apie mūsų šalį, kaip apie silpnai protiškai išsivysčiusių naivių beždžioniukų kraštą, kuriems pagaliau pradėjo gyvenime sektis, nes dabar tvarką darys „mūsų žmogus“.
Kai dėl Rusijos, viskas vyksta, kaip ir tikėtasi – pagal pačias niūriausias prognozes. Dar neataušo balsadėžės po skaičiavimo, dar ne visi įtarimai ištirti dėl įtariamo balsų pirkimo, o Viktoras Uspaskichas jau žada visaip gerinti santykius su Rusija. Rusiją jis vadina einančia demokratijos keliu (pažadinkit kas nors mane, nes aš gal sapnuoju – dar gal pakalbėkim apie „tariamą Lietuvos okupaciją“ arba savanorišką stojimą į Sovietų Sąjungą) ir didžiuojasi jai advokataująs Europos Parlamente. Apgins saviškius nuo dogmatiškų ir nenuovokių vakariečių.
Aš galvoju ir man neaišku: na, suprantu, kad tokia retorika turėjo anksčiau ar vėliau pasigirsti. Tačiau kodėl taip skubama? Ar tiesiog knieti, ar čia taip reikia antrajam rinkimų turui – gal manoma, kad žmonės, kurie balsuoja už minimalų atlyginimą, taip pat balsuos ir už rankų bučiavimą Kremliui? Pakanka pažiūrėti į Rusijos kaimynus ir pažiūrėti, kad lokio letenos bučiavimas ir „draugiški santykiai“ niekam jokios realios naudos dar neatnešė. Tokios šalys, kaip Baltarusija ar Armėnija, besilankstančios Kremliui, netapo geidžiamais kraštais gyventi, kaip ir visiškai po Rusija pasitiesusios okupuotos Gruzijos teritorijos, Pietų Osetija ir Abchazija.
Man nuostabu, kad kažkas šiais laikais dar gali tikėti tomis pasakomis – tačiau juk daugelis tiki istorijomis, kurias pasakoja telefoniniai sukčiai, kurie irgi žada gerą baigtį mainais už protingą atlyginimą.
Žinoma, vidutinio arba didesnio už vidutinį intelektą žmogus nepatikės istorija apie tai, kad įlindus Rusijai į vieną vietą be muilo, mes gausim pigesnių dujų ar naftos.
Mums neduotų pigesnių dujų nei naftos net tada, jei mes visi persirengtumėme rusiškais tautiniais drabužiais, ir, grodami balalaikomis, pašlovintume Vladimirą Putiną sostinės Katedros aikštėje, bet juk gražia svajone tikėti neuždrausi.
Kodėl vos pasibaigus pirmajam rinkimų turui, reikia tuojau pat viešai svarstyti apie tai, kad suskystintų dujų terminalas bus našta vartotojams ir „nuostolingas“, kai didžiausia našta jis bus dabartiniams dujų tiekimo monopolistams, kurie gali laisvai sumažinti kainas, tik su jais „reikia kalbėtis“?
Žinote, kas šioje situacijoje yra nemaloniausia? Ne tai, kad į mus žiūrima, kaip Saulius Poška žiūri į išgalvotosios „Mėslitos“ bemėsių dešrų besmegenius pirkėjus-varguolius. Nemaloniausia yra tai, kad tiksliai tokio požiūrio mes nusipelnėme dėl tamsiosios visuomenės dalies, kuri yra tokia, kokia yra.
Jums įžeidu? Daugeliui, turbūt, taip. Ir turėtų būti įžeidu. Antra vertus, kai rinkimų baigtį nulemia minios pavydžių ir primityvių tipelių, kuriems pakanka pasakos apie didelę minimalią algą ir ledų iš dangaus, ko čia įsižeidinėti?
Jums dabar nepatiko, kad didelę jūsų dalį pavadinau pavydžiais ir primityviais? O kaipgi jus pavadinsi kitaip? Pavydo perkreipti veidai šiandien žiūri ir skaičiuoja, kiek išeitinių kompensacijų gaus buvę Seimo nariai ir kokių darbelių jie gali tikėtis (piktuoliai ir pavyduoliai tikisi, kad kai kuriems iš jų teks gyventi blogiau nei dabar). Tai tikrai didžiausia problema šios dienos valstybėje?
Ar tai apskritai yra problema?
Tuos kelis milijonus litų, kurie yra mūsų valstybės valdymo išlaidos ir numatyti įstatyme, mes, kaip valstybė, išmokame kaip pensijas ir socialines išmokas per keletą ar keliolika valandų. Tačiau tik duok lietuviui paskaičiuoti svetimą litą – jis noriai ir iškišęs liežuvį tai ir darys, nes ką jam valstybės reikalai.
Kaip bukas degradavęs gyventojas iš mažo miestelio: jo namie ginkluoti banditai žagina žmoną, o jis stovi lauke ir pavydžiai apžiūrinėja atvykusios policijos automobilius („ką tu sau manai, net ant dujų nepermušta, du su puse litro variklis“).
Aš nesiūlau jokių receptų ar patarimų, kaip balsuoti sekmadienį. Balsuokite, kaip jums atrodo geriau.
Tik sakau, kad man šiandien truputį liūdna, kad tie žmonės kaimynystėje, kurie prieš du dešimtmečius labai nenorėjo mūsų laisvos valstybės, šiandien gavo progą trinti rankas ir įsivaizduoti, kad jų svajonės pildosi.
