Nežiūrint nesėkmės šiuose rinkimuose, buvusiam Panevėžio merui, buvusiam įtakingam Seimo nariui, o dabar įtariamajam valstybinio masto korupcijos byloje konservatoriui Vitui Matuzui ne vienas veikėjas vis dėlto gali šiek tiek pavydėti: sakiniu, kitu jis turėtų būti įrašytas į XXI a. Lietuvos politikos istorijos vadovėlį.
Tačiau kai kurie jau dabar labiau pavydi iki šiol mažai kam žinomam buvusiam STT Panevėžio valdybos vadovui, nepartiniam kandidatui, kuriam neprireikė nė pusmečio išgarsėti lietuviškuoju Džeimsu Bondu. Trūko tik kultinio prisistatymo agitaciniuose plakatuose: „Urbšys. Povilas Urbšys“.
Pirmajame ture 27-ojoje Vakarinėje rinkimų apygardoje P. Urbšys surinko 31 proc. balsų, du su puse karto daugiau už antruoju likusį kandidatą ir apskritai daugiausiai iš visų kandidatavusių Panevėžyje, per 6 tūkstančius „už“. Arogantiškai šioje apygardoje spurtavęs V. Matuzas liko vos septintas. Tai sužinoję miestelėnai tramdė spontanišką jaudulį (dar laukia antras rinkimų turas) ir ėmė svarstyti: kas nutiko, kad jų mieste galbūt žlugo iki šiol tradiciškai nepajudinamas TS-LKD bastionas?
Vienas varnėnas sode – dar ne pavasaris, bet trys-keturi jau šį tą sako. Šįkart dešinieji visose trijose daugiamandatėse apygardose palikti už borto. Visose jose daugiausiai balsų (26-ojoje, Nevėžio - 20, 63 proc., 27-ojoje Vakarinėje – 20,96 proc., 28-ojoje Aukštaitijos - 25,27 proc.) gavo Darbo partija. Dar masiškiau ji buvo palaikyta gretimoje Pasvalio-Panevėžio (26,88 proc.) apygardoje ir V. Matuzo gimtajame Radviliškyje (27,35 proc.).
Kaskart permainingai balsuojančiuose šalies regionuose rinkėjų nepastovumas nieko nestebintų. Tačiau Panevėžio krašto žmonės kiek sutriko, nes tokio nepasitikėjimo savimi pačiais, koks čia vyravo prieš rinkimus, kitur girdėti neteko. Pirmiausia, rinkimų kampanijos išvakarėse mažai kas tikėjo, kad Seimas V. Matuzui panaikins teisinę neliečiamybę.
Dar labiau abejota, ar jam apskritai bus iškelta byla. Ir net tuomet, kai susikompromitavusiam, tačiau bene dosniausiai TS – LKD finansuotam kandidatui metė pirštinę į pensiją išėjęs specialiųjų tyrimų agentas, pats save rinkimuose į Seimą išsikėlęs P. Urbšys, abejonės ėmė viršų. Toli gražu ne visi tikėjo pastarojo pergale net pirmame ture.
Tačiau iškilusią dilemą galima tapatinti ir su rimta grėsmė viso miesto autoritetui. Kaip reikėtų žiūrėti į akis likusiai Lietuvai, pasiuntus į Seimą galimai korumpuotą kandidatą? Jaudulys po pirmojo turo – visai suprantamas. Net ir kitų apygardų rinkėjai pasijuto taip, tarsi būtų išlaikę egzaminą.
Maža to, Vakarinės apygardos rinkėjai į ketvirtą vietą „nubuksavo“ ir buvusį V. Matuzo bendrapartietį bei įpėdinį miesto mero kėdėje V. Satkevičių. Jųdviejų ikirinkiminės partinės peštynės buvo tokios „neskanios“, o porinkiminės peripetijos tokios menkavertės, kad geram tiek partijos, tiek jų pačių vardui atstatyti reikės daug laiko. Tačiau kurį laiką miestelėnams teks pakentėti, dar pabūti susikompromitavusių politikų ir silpnos vykdomosios valdžios valdomiems.
Būtent todėl P. Urbšio pažadas – netrukus burti naują politinę jėgą, piliečių nuomone, labai prastai tvarkomo miesto valdžiai perimti – rimtas koziris jo rankose. Ir, reikia pasakyti, brandesnis bei pozityvesnis už pirmąjį. Pirmajame rinkimų ture deklaruotas uždavinys tebuvo užkirsti kelią į Seimą V. Matuzui.
Šis, tiesą sakant, patiko ne visiems. Juk viena yra į aukščiausiąją valdžią rinkti kompetentingą, autoritetingą, atpažįstamą, stiprią, kūrybingą asmenybę, ir visai kas kita – tik buvusį STT agentą. Tad nieko nuostabaus girdėti ir tokią nuomonę, esą, dar penki eilėje į Seimą po P. Urbšio atsidūrę kandidatai dabar gali girtis taip pat užkirtę kelią V. Matuzui.
Žmonės pavargo kovoti. Žmonėms apskritai labiau patinka balsuoti už ką nors, nei prieš ką nors. Nėra malonu atiduoti balsą vien dėl to, kad to balso negautų kitas. Na, bet visi gerai žinome: politika nėra itin malonus daiktas. Antrajame rinkimų ture daugybė rinkėjų liko be pasirinkimo. Dalis jų nekvaršins galvos ir tikriausiai neis balsuoti.
Tačiau labai norisi tikėti, kad bent jau Panevėžio žmonės norės sudėti taškus ant „i“. Kad ir kaip ten būtų, šie rinkimai į Seimą jų mieste iš esmės yra naujos eros pradžia. Ką tai reiškia, kiek pasiteisins viltis gyventi jeigu ne turtingiau, tai bent kiek šviesiau ir teisingiau – sunku prognozuoti. Partija, už kurią taip pat vieningai, kaip anksčiau už konservatorius, balsuota šįkart, vertintina nemažiau prieštaringi.
Pabaigai – visai iš kitos „operos“. Anądien per „Panoramą“ girdžiu, kad vienoje tokioje miniatiūrinėje valstybėje, Liuksemburge, gyvena 80 tūkstančių gyventojų, o ji yra sukūrusi 120 tūkstančių darbo vietų.
Kad taip kada nors mums išsirinkus valdžią, kuri maždaug tiek pat gyventojų netrukus turėsiančiame Panevėžyje, (žinoma, linkėtina ir visai Lietuvai) sukurtų tokį gyvenimą, koks yra ne taip jau toli nuo mūsų.
