Balsavimas antrajame ture sekmadienį vyko 67 vienmandatėse apygardose, dėl mandato varžosi 134 kandidatai. Seimo rinkimų antrajame ture rinkėjų aktyvumas smarkiai sumažėjo, palyginti su pirmuoju. Sekmadienį iki 19 valandos 1820-oje apylinkių iš 1861 balsavo 30,03 procento rinkėjų, tuo tarpu pirmajame ture tokiu metu balsavusių buvo 44,62 procento. Iš anksto, specialiuosiuose paštuose bei namuose antrajame ture dar balsavo 4,92 procento rinkėjų, tuo tarpu pirmajame - 5,51 procento rinkėjų.
Kauno technologijų universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius teigė, jog tai nėra žemas aktyvumo rodiklis. „Prisiminkime 2008-sius metus, kai į antrąjį turą neatėjo trečdalis rinkėjų iš balsavusiųjų pirmajame ture. Taigi šiandien antrojo turo rinkimų aktyvumas palyginti nėra mažas“, – portalui lrytas.lt sakė politologas A. Krupavičius.
A. Krupavičiaus teigimu, antrojo turo metu rinkėjų aktyvumas krinta objektyviai - tie rinkėjai, kurių kandidatas iškrito iš kovos, dažniausiai neateina prie urnų.
Mažiau politika susirūpinusių piliečių aktyvumą gali sumažinti ir išorinės aplinkybės – pavyzdžiui, blogas oras.
Politikos ekspertai mano, kad mažesnis rinkėjų aktyvumas naudingas partijoms, kurios daugelyje apylinkių pirmauja, ypač dideliu procentu prieš kitos partijos varžovą. Tada yra tikimybė, kad net nedideliai daliai lyderio rinkėjų pakartotinai atėjus prie urnų, jis užsitikrins Seimo nario mandatą. Pirmaujančiųjų kandidatų daugiausiai turi konservatoriai – jie įsiveržė į priekį 23-se apygardose.
Aktyviausiai sekmadienį balsuota sostinėje, pagal aktyvumą pirmos - septynios Vilniaus apygardos, kur balsavo nuo 35 iki 37 procento rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Suvalkijos apylinkėje - čia balsavo 22,39 proc. rinkėjų.
Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Suvalkijos apylinkėje - čia balsavo 22,39 procento rinkėjų.
Prieš dvi savaites Seimo rinkimų dieną iki 14 valandos jau buvo balsavę 25,85 procento piliečių.
Užfiksavo 93 pažeidimus
Policija iki sekmadienio popietės gavo 93 pranešimus apie galimus pažeidimus Seimo rinkimų antrajame ture.
Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas. 14 val. 26 min. Šilutės rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad H. Šojaus gatvėje, prie prekybos centro „Maxima“, asmenys galimai pardavinėjo balsus. Į policijos komisariatą pristatyta moteris (gimusi 1976 metais), kuri galimai pirko rinkėjų balsus.
Daugiausiai pranešimų gauta iš Tauragės apskrities - 25 (daugiausiai iš Šilutės ir Pagėgių), iš Vilniaus - 24, iš Šiaulių - 12, iš Kauno - 10. Specialiu Policijos departamento tel. 272 5372 gauta 18 pranešimų. Tarp gautų pranešimų daugiausiai apie neleistiną agitaciją, rinkėjų pavėžėjimą, įtartinus asmenis ar automobilius, galimą papirkinėjimą.
Nuo spalio 10 dienos Lietuvos policija gavo apie keturis šimtus pranešimų, susijusių su galimais rinkimų pažeidimais ir pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus.
Nebalsuoja keturios apygardos Nors pirmajame Seimo rinkimų ture rinkėjų simpatijų sulaukė opozicinės partijos, viešai vilčių laimėti dar neprarado ir dabartinės koalicijos pagrindas - konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu. Premjeras Andrius Kubilius viešai pareiškė, jog po antrojo turo konservatoriai dar gali pašokti iš trečios vietos į pirmą ir turėti daugiausia vietų naujajame Seime. Tačiau, sprendžiant pagal pirmojo turo rezultatus, neatrodo, kad konservatoriai po rinkimų galėtų suformuoti stabilią daugumą be arba Darbo partijos, arba socialdemokratų paramos. Tokia konfigūracija kol kas neatrodo labai tikėtina, nes nei viena iš šių dvejų partijų nėra tradicinė konservatorių sąjungininkė. Po pirmojo rinkimų turo Darbo partija užsitikrino 18 mandatų naujajame Seime, socialdemokratai – 16 mandatų, konservatoriai 13 mandatų, jų sąjungininkai Liberalų sąjūdis - 7 mandatus. Pirmajame rinkimų ture buvo išrinkti 73 parlamentarai iš 141. 70 mandatų partijos pasidalijo rinkimuose „pagal sąrašus“, dar 3 kandidatai savo apygardose surinko daugiau kaip pusę balsų ir pateko į Seimą pirmame ture. Taip laimėjo socialdemokratų, Darbo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai. Apygardose, kuriose nė vienas kandidatas nesurinko pusės rinkėjų balsų, į antrą turą pateko po du lyderius. Daugiausia antrame ture dalyvauja Darbo partijos ir konservatorių atstovų – po 35. Socialdemokratai pretenduoja laimėti 28 apygardas. Kitos partijos antrajame ture turi mažiau nei 10 kandidatų. Vyriausioji rinkimų komisija panaikino pirmojo turo rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje, nes įtarė, kad antrą vietą užėmęs „darbietis“ šio rezultato pasiekė papirkdamas rinkėjus. Nauji rinkimai šioje apygardoje įvyks po pusmečio. Taigi naujasis Seimas pradės darbą su ne daugiau kaip 140 parlamentarų. Vieni tikisi pergalės, kiti – sumaišyti kortas nugalėjusiems Darbo partija, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ sutarė palaikyti vienas kito kandidatus tose apygardose, kur jie nekonkuruoja tarpusavyje. Dėl paramos vienas kitų kandidatams sutarė ir konservatoriai su „liberalais“. Didžiausios įmanomos sėkmės atveju besiformuojanti Darbo partijos ir socialdemokratų koalicija antrajame rinkimų ture surinktų 47 pergales ir kartu naujajame Seime turėtų aiškią daugumą - 81 mandatą iš 141 galimų. Jos galėtų sudaryti Vyriausybę dviese. Daugiausia, ko antrajame ture gali tikėtis konservatoriai ir liberalai – tai laimėti 39 balsus. Net tokiu atveju jie neįgytų daugumos, jiems priklausytų tik 59 vietos Seime. Bet tai sumaišytų kortas konkurentams, daugumos nebeturėtų ir socialdemokratų-“darbiečių“ koalicija. Prasidėtų sudėtingos derybos, joms daryti įtaką turėtų galimybę prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vienmandatėse rinkimų apygardose varžosi:
1. Naujamiesčio: Irena Degutienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Neringa Venckienė (politinė partija „Drąsos kelias“);
2. Senamiesčio: Arvydas Anušauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis);
3. Antakalnio: Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Aurelija Stancikienė (politinė partija „Drąsos kelias“);
4. Žirmūnų: Vytenis Povilas Andriukaitis (Socialdemokratų partija) ir Vilija Aleknaitė Abramikienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
5. Fabijoniškių: Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Artūras Paulauskas (Darbo partija);
6. Šeškinės: Audronius Ažubalis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Zbignevas Maciejevskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija);
7. Justiniškių: Paulius Saudargas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Sofija Matarevič (Lietuvos lenkų rinkimų akcija);
8. Karoliniškių: Danutė Bekintienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Linas Balsys (išsikėlęs pats);
9. Lazdynų: Algis Strelčiūnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Gintaras Steponavičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis);
10. Naujosios Vilnios: Tadeušas Andžejevskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija) ir Sergejus Ursulas (Darbo partija);
11. Šilainių: Rimantas Jonas Dagys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Saulius Girdauskas (Darbo partija);
12. Aleksoto-Vilijampolės: Rytas Kupčinskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Sigytas Klimas (Darbo partija);
13. Centro: Vincė Vaidevutė Margevičienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Gintaras Dručkus (politinė partija „Drąsos kelias“);
14. Žaliakalnio: Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Algirdas Vaclovas Patackas (politinė partija „Drąsos kelias“);
15. Kalniečių: Arimantas Dumčius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Zenonas Žymančius (politinė partija „Drąsos kelias“);
16. Dainavos: Kazimieras Kuzminskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Saulius Stoma (politinė partija „Drąsos kelias“);
17. Pramonės: Kazys Starkevičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Dainius Danilevičius (politinė partija „Drąsos kelias“);
18. Panemunės: Vida Marija Čigriejienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Jonas Varkala (politinė partija „Drąsos kelias“);
19. Danės: Naglis Puteikis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Rimantas Taraškevičius (Liberalų ir centro sąjunga);
20. Baltijos: Artūras Šulcas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) ir Raimundas Paliukas (Darbo partija);
21. Marių: Eligijus Masiulis (Liberalų sąjūdis) ir Birutė Boreikina (Darbo partija);
22. Pajūrio: Pranas Žeimys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Genoveita Krasauskienė (Darbo partija);
23. Aušros: Edvardas Žakaris (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Mindaugas Kiesas (Darbo partija);
24. Saulės: Arvydas Mockus (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Danguolė Martinkienė (Darbo partija);
25. Dainų: Valerijus Simulikas (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Valentinas Mazuronis (partija Tvarka ir teisingumas);
26. Nevėžio: Julius Dautartas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Petras Narkevičius (Darbo partija);
27. Vakarinė: Povilas Urbšys (išsikėlęs pats) ir Alfonsas Petrauskas (Darbo partija);
28. Aukštaitijos: Rimantas Trota (Darbo partija) ir Domas Petrulis (Lietuvos socialdemokratų partija);
29. Marijampolės: Albinas Mitrulevičius (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Arvydas Vidžiūnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
30. Alytaus: Kęstutis Daukšys (Darbo partija) ir Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partija);
31. Gargždų: Petras Gražulis (Tvarka ir teisingumas) ir Agnė Bilotaitė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
32. Šilutės-Pagėgių: Kęstas Komskis (Tvarka ir teisingumas) ir Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų partija);
33. Šilalės-Šilutės: Remigijus Žemaitaitis (Tvarka ir teisingumas) ir Jonas Gudauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
34. Tauragės: Darius Petrošius (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
35. Plungės-Rietavo: Jurgis Razma (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Mindaugas Jurčius (Darbo partija);
36. Kretingos: Vaidotas Bacevičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Jolita Vaickienė (Tvarka ir teisingumas);
37. Skuodo-Mažeikių: Audronė Pitrėnienė (Darbo partija) ir Gediminas Anužis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
38. Mažeikių: Kęstutis Bartkevičius (Tvarka ir teisingumas) ir Laima Nagienė (Lietuvos socialdemokratų partija);
39. Akmenės-Joniškio: Saulius Bucevičius (Darbo partija) ir Zofija Paulikienė (Lietuvos socialdemokratų partija);
40. Telšių: Valentinas Bukauskas (Darbo partija) ir Vytautas Kleiva (Lietuvos socialdemokratų partija);
41. Kelmės: Alma Monkauskaitė (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Izidorius Šimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga);
42. Raseinių: Edmundas Jonyla (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Darius Ulickas (Darbo partija);
44. Radviliškio: Algimantas Salamakinas (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Zita Žvikienė (Darbo partija);
45. Šiaulių kaimiškoji: Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Linas Andrulis (Lietuvos socialdemokratų partija);
46. Pakruojo-Joniškio: Vitalijus Gailius (Liberalų sąjūdis) ir Stasys Tumėnas (išsikėlęs pats);
47. Pasvalio-Panevėžio: Antanas Matulas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Vytautas Liepa (Darbo partija);
48. Biržų-Kupiškio: Aleksandras Zeltinis (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Ritas Vaiginas (Darbo partija);
49. Anykščių-Kupiškio: Ričardas Sargūnas (Darbo partija) ir Jonas Šimėnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
50. Rokiškio: Vytautas Saulis (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Aloyzas Jočys (Darbo partija);
51. Utenos: Milda Petrauskienė (Socialdemokratų partija) ir Edmundas Pupinis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
53. Ignalinos-Švenčionių: Šarūnas Birutis (Darbo partija) ir Vilius Cibulskas (Socialdemokratų partija);
54. Molėtų-Švenčionių: Petras Čimbaras (Darbo partija) ir Valentinas Stundys (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
55. Širvintų-Vilniaus: Rita Tamašunienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija) ir Živilė Pinskuvienė (Darbo partija);
57. Vilniaus-Trakų: Jaroslavas Narkevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcija) ir Mingailė Binkauskaitė (Darbo partija);
58. Trakų-Elektrėnų: Dangutė Mikutienė (Darbo partija) ir Jonas Liesys (Liberalų ir centro sąjunga);
59. Kaišiadorių-Elektrėnų: Bronius Bradauskas (Socialdemokratų partija) ir Stanislovas Tomas (Darbo partija);
60. Jonavos: Rimantas Sinkevičius (Socialdemokratų partija) ir Saulius Jakimavičius (Darbo partija);
61. Ukmergės: Loreta Graužinienė (Darbo partija) ir Julius Veselka (Tvarka ir teisingumas);
62. Jurbarko: Bronius Pauža (Socialdemokratų partija) ir Robertas Raimundas Išganaitis (Darbo partija);
63. Suvalkijos: Juozas Olekas (Socialdemokratų partija) ir Algimanta Pabedinskienė (Darbo partija);
64. Šakių: Mindaugas Bastys (Socialdemokratų partija) ir Algirdas Klimaitis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
65. Kauno-Kėdainių: Vydas Gedvilas (Darbo partija) ir Raminta Popovienė (Socialdemokratų partija);
66. Kauno kaimiškoji: Donatas Jankauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Audronė Skučienė (politinė partija „Drąsos kelias“);
67. Prienų-Birštono: Andrius Palionis (išsikėlęs pats) ir Alvydas Vaicekauskas (Socialdemokratų partija);
69. Dzūkijos: Raimundas Markauskas (Darbo partija) ir Gediminas Krasauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
70. Varėnos-Eišiškių: Algis Kašėta (Liberalų sąjūdis) ir Zdzislavas Palevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcija);
71. Lazdijų-Druskininkų: Kristina Miškinienė (Socialdemokratų partija) ir Vaidas Šalaševičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).
