„Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, - sakė D. Grybauskaitė prezidentūroje spaudos konferencijoje po susitikimo su A. Butkevičiumi.
Politologas Lauras Bielinis tokį prezidentės elgesį vadina visiškai nuosekliu.
„Prezidentė nuosekliai išreiškė savo poziciją, kurią ji ne vieną kartą yra išsakiusi. Jos požiūris Darbo partijos atžvilgiu yra nekintantis. Akivaizdu, kad šitoks prezidentės požiūris į Darbo partiją komplikuoja valdančiosios daugumos formavimą. Mes turėsime gana sudėtingą derybų procesą, nes tiek kairei, tiek dešinei bus labai sunku susikalbėti“, - portalui lrytas.lt sakė politologas.
Pasak L. Bielinio, prezidentė turi teisę teikti premjerą Seimui. „Tokiu atveju ji turi derinti su premjeru ir visą Vyriausybę, - aiškina jis. - Čia yra jos teisė, ir ji tą daro. Tokiu būdu ji premjerui parodė savo prioritetus, o toliau jau laukia derybinis procesas – tiek pačios prezidentės su galimu premjeru, tiek ir paties galimo premjero su visomis įmanomomis politinėmis organizacijomis“.
Jeigu prie valdančiosios koalicijos iš tiesų bus neprileista Darbo partija, L. Bielinis įžvelgia ir kitas galimas konfigūracijas. „Jėgos apylygės. Jeigu valdančioji dauguma formuojasi iš kairės, tai „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcija išties potencialiai gali būti šios Vyriausybės dalimis“, - sako L. Bielinis.
Politologo manymu, Vyriausybė greičiausiai bet kuriuo atveju bus kairioji. Kad Lietuva ir vėl turėtų dešiniąją Vyriausybę, pasak L. Bielinio, sunku įsivaizduoti. „Viskas priklausys nuo to, ar sugebės konservatoriai pritraukti kairę ir centrą, susiderėti su lenkais, „Tvarka ir teisingumu“, socialdemokratais, - sako politologas. - Bet, kaip žinia, su kiekviena iš šių partijų jiems kalbėtis nėra paprasta“.
Prezidentė nori „vaivorykštės“?
Prezidentės raginimas neįtraukti į valdančiąją koaliciją Darbo partijos yra svarbus politinis veiksnys, bet nebūtinai bus lemiamas, jei derybos tarp trijų opozicijos partijų sėkmingai baigsis, pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, prezidentės pareiškimas yra signalas, jog šalies vadovė norėtų matyti „vaivorykštės“ koaliciją, kurioje kartu dirbtų konservatoriai ir socialdemokratai.
„Tai yra signalas, jog prezidentė matytų kitokią koaliciją ir veikiausiai tai signalas, jog prezidentė norėtų, jog formuotųsi koalicija tarp socialdemokratų, konservatorių ir Liberalų sąjūdžio, galbūt dar kai kurių kitų dalyvaujančių partijų“, - BNS sakė R. Vilpišauskas.
„Prezidentė yra populiari, neabejotinai turi autoritetą Lietuvoje, ir šiuo atžvilgiu jos žodis yra svarbus. Jos pareiškime kalbama apie pažeidimus, kurie iš tiesų daugelį papiktino. Šia prasme toks pareiškimas gali būti gana populiarus tarp Lietuvos gyventojų“, - teigė politikos ekspertas.
„Kita vertus, jeigu nauja dauguma susitars tarpusavyje, teisiškai prezidentė turės labai mažai galių ką nors pakeisti koalicijos sudėtyje. Visgi Lietuvoje parlamentinė dauguma gali būti gana tvirta ir nepritarti tam, ką siūlo prezidentė. Todėl žiūrint grynai formaliai, teisiškai, prezidentės pozicija nebūtinai gali pakeisti dabar besiformuojančią naują valdančiąją koaliciją, bet jos pozicija neabejotinai yra svarbus politinis ir moralinis veiksnys“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.
Sunku pasakyti, kas bus
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, jog Vyriausybės formavime negali dalyvauti Darbo partija, sunku nuspėti, koks bus koalicijos iš trijų politinių jėgų - Darbo, socialdemokratų ir Tvarkos ir teisingumo partijų - likimas, mano Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
"Labai sunku spręsti, koks koalicijos likimas. Bet šiaip panašu, kad Prezidentė duoda užuominą, jog norėtų "vaivorykštinės" koalicijos iš socialdemokratų ir konservatorių (...) Aš suprantu, kad Prezidentė savotiškai spaudžia Algirdą Butkevičių formuoti "vaivorykštės" koaliciją, nors, manau, kad A. Butkevičius to nenori, ir dabar sunku pasakyti, kaip bus", - naujienų agentūrai ELTA sakė jis.
Politologas abejoja, kad Prezidentė vargu ar galėtų pakeisti savo nuomonę šiuo klausimu. Jo teigimu, ji yra "ne iš tų žmonių, kurie keičia nuomonę", be to, niekada nėra pripažinusi savo klaidų.
V. Dumbliauskas pažymėjo, jog Ministro Pirmininko kandidatūra yra Seimo sprendimo teisė, todėl parlamentas jos (Prezidentės - ELTA) gali nepaisyti.
"Prezidentė negali teikti Seimui Premjero kandidatūros, kuri nebūtų priimtina pačiam Seimui. Jis turi pritarti tai kandidatūrai. Ji negali siūlyti ko kito, kam nepritars Seimo dauguma (...). Prezidentės sprendimas netikėtas. Sunku prognozuoti, ir reikia žiūrėti, kaip toliau elgsis partijos, nes ir joms tai netikėta", - kalbėjo docentas.
Paklaustas, ką dabar turėtų daryti Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, politologas atsakė vienareikšmiškai - tik laukti.
"Manau, kad didžiausias galvos skausmas čia A. Butkevičiui", - teigė jis.
Prezidentė, pareikšdama savo poziciją, patiems Seimo nariams paliko apsisprendimo teisę, mano politologas.
"Ji žengė labai įdomų ėjimą, ir dabar visa Lietuva spėlioja, kas iš to išeis", - sakė V. Dumbliauskas.
Skeptiškai vertina galimą vaivorykštinę koaliciją
Politologas Alvidas Lukošaitis sako skeptiškai vertinąs galimas vaivorykštinės koalicijos, kurioje dalyvautų socialdemokratai ir konservatoriai, perspektyvas. Anot jo, po nepriklausomybės atkūrimo abi šios partijos visą laiką būdavo pagrindinės alternatyvos ir jų darbas kartu būtų žalingas Lietuvos politinei sistemai.
"Šiandien mes žinome, kad iš esmės mūsų partinės sistemos struktūrą sudaro du stabilūs, iškilūs poliai - konservatyvusis ir socialdemokratų. Aplink šituos polius matome, kad sukasi viskas, pradedant rinkėjų apsisprendimu, baigiant bet kokiomis porinkiminėmis koalicinėmis konfigūracijomis. Jeigu mes norime šituos polius naikinti sukurdami vieną polių, tada klausimas labai paprastas: prašom atsakyti, kaip apsispręs ir ką rinksis rinkėjas 2016 m. Seimo rinkimuose?", - retoriškai klausė A. Lukošaitis.
Prezidentės pasisakymą, kad Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime, politologas įvertino kaip "labai aštrų". Jis teigė, kad pareiškimas jo nenustebino, o pats didžiausias įdomumas slypi tame, kaip į jį reaguos visų pagrindinių partijų lyderiai.
Viktoro Uspaskicho žodžiai, esą galbūt Prezidentė persigalvos ir pakeis savo nuomonę, A. Lukošaičiui nepasirodė labai pagrįsti.
"Čia yra žodžiai vardan žodžių. Kalbėti kai kuriems politikams reikia suprantant, kad kai kada žodžiai turi būti vertingesni už tylą. Patiems mūsų politikams, kurie dažnai būna perdėm emocingi, nereikėtų trykšti per daug optimistinėmis emocijomis nesudėliojus visų taškų politikoje", - sakė politologas.
Pirmalaikių Seimo rinkimų, jei partijoms vis dėlto nepavyktų susitarti, galimybę politologas apibūdino kaip "dar vieną nesąmonę". Jis pažymėjo, kad po rinkimų susiformavusi centro kairės koalicija su stipria dešiniąja opozicija yra geras rezultatas, kadangi tokios sudėties parlamentas ir Vyriausybė gali dirbti efektyviai.
"Parlamentinio darbo projekcijų prasme, koalicijos ir būsimos Vyriausybės projektavimo prasme geresnių rinkimų rezultatų seniai bepamenu. Jeigu mes norime su savo gudravimais persistengti, mes taip pat turėtume paskaičiuoti, kokias pasekmes turės mūsų gudravimai mūsų demokratijai, mūsų rinkėjui ir taip toliau", - kalbėjo A. Lukošaitis.
"Be to, parlamentas, žiūrint į jo sudėtį, atrodo žymiai geriau negu keli buvę prieš tai pagal tautos atstovų patirtį, profesionalumą ir panašiai", - pažymėjo politologas.
