Nepagarba teismui yra viena iš šešių nusikalstamų veikų, kuriomis yra įtariama buvusi Kauno apygardos teismo teisėja. Be šių įtarimų jai yra taip pat pareikšti pagal dar penkis baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnams, nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo sprendimo nevykdymo bei piktnaudžiavimo globėjos pareigomis.
Šiauliai nematė nusikaltimo
Epizodas dėl nepagarbos teismui tapo pagrindine priežastimi nušalinti Panevėžio apygardos prokuratūrą nuo N. Venckienei iškeltų bylų tyrimo, nes nukentėjusiais šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinti trys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai, kurie 2010 m. lapkričio 11 d. nutraukė Andriui Ūsui iškeltą baudžiamąją bylą, nes Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimu įtariamasis yra miręs.
Po teismo sprendimo, N. Venckienė ir jos mama L. Kedienė negailėjo piktų žodžių nutartį priėmusiems teisėjams.
„Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs, jūs pamatysite, praeis dveji, treji, penkeri metai ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus“, - piktinosi N. Venckienė.
Užgauliais žodžiais svaidėsi ir L. Kedienė. Ji už savo žodžius jau užsidirbo baudžiamąją bylą ir 2,6 tūkst. litų baudą, tačiau ją apskundė aukštesnės instancijos teismui. L. Kedienės apeliacinį skundą nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Po tuometinės teisėjos ir jos mamos užgauliojimų į prokuratūrą kreipėsi Teisėjų tarybos pirmininkas. Tyrimą buvo pavesta atlikti Šiaulių apygardos teismui.
Netrukus tiek N. Venckienė, tiek L. Kedienė galėjo džiaugtis – prokurorai atsisakė pradėti tyrimą dėl teisėjos, o kitą dieną nutraukė bylą ir jos motinai.
Toks Šiaulių apygardos prokuratūros sprendimas buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai. Ši nurodė iš naujo išsiaiškinti, ar abiejų moterų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kaip tai nustatė Šiaulių tyrėjai.
L. Kedienės atžvilgiu tyrimas buvo atnaujintas, jis pradėtas ir N. Venckienei.
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydami kreiptis į Seimą dėl teisėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo, tačiau jų prašymas iki šių metų gegužės vidurio taip ir pragulėjo generalinio prokuroro stalčiuje.
D. Valys į Seimą kreipėsi tik gegužės 23 d., kai kaltinimai N. Venckienei nuo vieno padaugėjo iki šešių.
Šis tyrimas ilgą laiką buvo atliekamas Vilniaus prokuratūroje, tačiau vėliau sujungtas su kitais ir perduotas Panevėžio prokurorams.
N. Venckienės nušalinimą patenkinęs Raseinių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad Panevėžio prokurorai negali atlikti šio tyrimo, nes proceso šalims apskundus jų veiksmus, skundą turėtų nagrinėti tas pats teismas dėl kurio teisėjų įžeidimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad Panevėžio miesto apylinkės ir apygardos teismai jau du kartus yra nusišalinę nuo N. Venckienės skundų susijusių su jos dukterėčia nagrinėjimo, todėl norint, jog neliktų abejonių prokuratūros ir teismų priimtais sprendimais, ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti kitos apygardos prokurorai.
Ne pirmas palankus sprendimas
Atsisakymas pradėti tyrimą N. Venckienei ir bylos nutraukimas L. Kedienei nebuvo pirmas Šiaulių teisėsaugininkų priimtas palankus sprendimas buvusiai teisėjai.
Tų pačių metų sausį Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vidmantas Mylė patenkino N. Venckienės skundą ir Kauno apygardos prokuratūrai grąžino ikiteisminį tyrimą dėl Laimutės Stankūnaitės galimai daryto poveikio dukrai.
Pradėti šį tyrimą buvo prašęs dar Drąsius Kedys.
Jis Kauno policijai parašė pareiškimą, kuriame savo tuomet penkiametės dukters motiną apkaltino poveikiu dukrai. Esą 2008 m. gruodžio 30 d. L. Stankūnaitė įsiveržė į apklausos kambarį, kur buvo atliekama antra mergaitės apklausa ir užrėkė: “daugiau nieko nesakyk“.
Po to esą mergaitė atsisakė kalbėti, apklausą teko nutraukti.
Tyrimas buvo atliekamas policijos komisariate, po to pateko ant Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro stalo.
Atliekant jį buvo apklausta tiek L. Stankūnaitė, tiek jos jos dukra. 2010 m. rugsėjo 6 d. tyrimas dėl L. Stankūnaitės daryto poveikio dukrai buvo nutrauktas.
N. Venckienė šį prokuroro nutarimą apskundė Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau sprendimas liko nepasikeitęs.
Tuomet N. Venckienė kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, tačiau ir vėl nieko nelaimėjo. L. Stankūnaitės veiksmuose nusikalstamos veikos požymių įžvelgė tik V. Mylė.
Tyrimas buvo grąžintas į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, tačiau po poros mėnesių vėl nutrauktas. Šįkart neskundžiamai.
Dangstėsi nedarbingumu
Panevėžio apygardos prokurorai N. Venckienę į apklausas bandė prisikviesti nuo šių metų liepos 3 d. Apklausos išvakarėse, prieš tai sostinėje pristačiusi savo būsimus partiečius, buvusi teisėja atsigulė į Ukmergės ligoninę, kur jai buvo atlikta mokama kojos operacija.
Nuo tada N. Venckienė vis sirgo, o po kiek laiko dar kartą toje pačioje ligoninėje operavo tą pačią koją.
Rugsėjo 14 d., tapusi kandidate į Seimo narius ir įgijusi teisinę neliečiamybę, N. Venckienė netikėtai pasveiko. Prokurorai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydami panaikinti jos imunitetą ir tokį leidimą gavo.
Į Seimą susiruošusi N. Venckienė pas jos bylą tiriančius prokurorus sugebėjo pasirodyti tik spalio 10 d. Tačiau užuot išgirdę jos paaiškinimus dėl jai inkriminuojamų veikų, prokurorai sulaukė nušalinimo.
Tą pačią dieną buvusi L. Stankūnaitės dukters globėja įteikė ir nušalinimus abiems Panevėžio teismams, kurie pagal įstatymus turėjo nagrinėti jos nušalinimą prokurorams.
Abiem teismams nusišalinus, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Panevėžio apygardos prokurorams pareikštą N. Venckienės nušalinimą nagrinės Raseinių apylinkės teismas.
N. Venckienei tapus Seimo nare, jos bylas tiriantiems prokurorams teks kreiptis į Seimą, kad šie dar kartą panaikintų buvusios teisėjos imunitetą.
